Bendro minimalaus priėmimo balo įvedimas užkirstų aukštojo mokslo prieinamumą tiems, kurie sutinka patys mokėti už studijas, tad toks balas įvestas nebus. Prie tokios nuomonės priėjo penktadienį posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK).
Diskusijos, ar aukštosios mokyklos gali priimti bet kokio lygio už mokslą mokėti sutinkančius studentus vėl užvirė po Vilniaus universiteto rektoriaus akademiko Benedikto Juodkos pareiškimo, kad Lietuvoje į aukštąsias gali įstoti „beveik debilai“.
„Bendro minimalaus priėmimo balo įvedimas stojančiam už savo pinigus užkirstų aukštojo mokslo prieinamumą, o tai prieštarauja Bolonijos procesui. Iš principo šitam nebus pritarta“, – DELFI teigė LURK kancleris Vytautas Sereika. Prieš šią poziciją penktadienį nepasisakė nė vienas universitetas, Vilniaus universiteto atstovų posėdyje nebuvo.
Pasak V. Sereikos, bendram balui nebus pritarta, nes skiriasi universitetų studijų programos, sritys ir kryptys, stojant keliami skirtingai reikalavimai. Tam nepritaria ir kolegijų direktorių konferencija.
V.Sereikos teigimu, žmogaus ateitį lemia ne tik žinios, bet ir gebėjimai, o gebėjimai balais neįvertinami. „Antra, ar garantuojame, kad vidurinėse mokyklose gautas balas atspindi gebėjimus ir žinias. Čia rimta problema“, – kalbėjo LURK kancleris.
Jis primena, kad norinčios aukštosios mokyklos minimalų balą gali nusistatyti patys. Iki šiol tai padaręs vienintelis Vilniaus universitetas. „Keletas rektorių pareiškė: jeigu žmogus sutinka mokytis už savo pinigus ir nori save išbandyti, galų gale, nesvarbu, koks jo balas – jei po pirmo semestro jis nieko nepadarys, išeis lauk. Jeigu po dviejų metų nepadarys pažangos, irgi išeis lauk. Likimas jo paties rankose“, – sakė V. Sereika.
Jo teigimu, kartais tik per plauką įstoję aukštąsias jas baigia labai gerais balais, mat daug priklauso nuo darbo ir motyvacijos, pataikymo į savo vietą.
Paieška archyve
