Beveik ketvirtadalis suaugusiųjų šalies gyventojų nori ir dalyvauja neformaliuose mokymuose ir panašiai tiek pat nori mokytis, bet nesimoko.
Tai parodė Švietimo ir mokslo ministerioje pristatytas tyrimas „Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklė ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį suaugusiųjų švietimą“. Jis išryškino visuomenės ir darbdavių požiūrį į neformalųjį suaugusiųjų švietimą, t.y. savišvietą, profesinę kvalifikaciją,jo plėtros problemas.
Reprezentatyvi Lietuvos suaugusiųjų gyventojų apklausa (talkino tyrimų grupė RAIT, apklausta 1054 respondentai) parodė, kad mokymosi motyvacija priklauso nuo amžiaus-aktyviausi jauniausio amžiaus suaugę gyventojai, nuo išsimokslinimo – dažniausiai mokosi aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, nuo pajamų – dažniausiai mokosi didesnes pajamas turintys respondentai ir nuo gyvenamosios vietos – aktyviausiai mokosi didžiųjų miestų gyventojai.
Pusė visų respondentų pažymėjo, kad jie turi rekalingas sąlygas namuose, leidžiančias tobulinti profesinę kvalifikaciją. Darbe tokias sąlygas turi trečdalis respondentų.
Tarp absoliučios daugumos apklaustųjų darbdavių (tyrime dalyvavo 358) vyrauja teigiama nuostata neformaliojo darbuotojų švietimo atžvilgiu ir jo svarbos įmonei pripažinimas. Ši nuostata stipresnė stambiose ir vidutinėse įmonėse. Savo darbuotojų mokymąsi didesniu ar mažesniu laipsniu organizuoja dauguma apklaustųjų darbdavių.
Darbdavių nuomone, neformaliajame darbuotojų švietime sėkmingiausiai tenkinami administracinio personalo, vadovaujančių darbuotojų, iš dalies specialistų poreikiai, mažiausiai - darbininkų. Pagrindiniai sunkumai, organizujant darbuotojų švietimą, tyrimo duomenimis susiję su lėšų trūkmu.
Šį tyrimą Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliko tyrėjų grupė (vadovas Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centro direktorius, dr. Tadas Tamošiūnas).
Paieška archyve
