Šiemet pirmą kartą sudarytame Lietuvoje veikiančių kolegijų reitinge pirmąją vietą užima Kauno kolegija, nuo jos nežymiai atsilikdama antroje vietoje rikiuojasi Vilniaus kolegija. Reitingas, kuriame pagal įvairius kriterijus vertintos kolegijų siūlomos studijos, jų valdymo efektyvumas ir kiti aspektai, atskleidė, kad dalies kolegijų sukurta reputacija visuomenėje nesutampa su objektyviais jų teikiamų paslaugų kokybės rodikliais.
Jei Lietuvos valstybinių universitetų reputacija visuomenėje beveik sutampa su jų pozicija reitinge, tai kolegijų atveju situacija visai kitokia. Dalis kolegijų, kurios pagal turimą reputaciją užimtų labai aukštas vietas, bendrame reitinge rikiuojasi toli nuo lyderių ir užima pozicijas antrajame dešimtuke.
„Tokį nesutapimą tarp objektyvių studijų vertinimo kriterijų ir visuomenės nuomonės galima paaiškinti tuo, kad kolegijos Lietuvoje yra gana jaunos – kolegijų sektoriui vos 10 metų. Todėl nenuostabu, kad, kitaip negu universitetų atveju, dar nenusistovėjo kolegijų reputacija visuomenėje, nesusiklostė verčių hierarchija viešojoje erdvėje. Tai dalykai, kurių nesukursi trumpalaikėmis reklamos kampanijomis. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu šis atotrūkis turėtų pranykti“, - mano Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų reitingavimo sistemos iniciatorius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys dr. Mantas Adomėnas.
Lietuvos kolegijų reitinge, kurį kartu su valstybinių universitetų reitingu šiemet sudarė Demokratinės politikos institutas, iš viso įvertinta 21 kolegija. Jos reitinguotos pagal tris kriterijų grupes: studijas, valdymą bei reputaciją.
Pirmąsias dvi vietas, ženkliai pirmaudamos kitų atžvilgiu, užėmė Kauno kolegija ir Vilniaus kolegija. Po jų pirmajame penketuke taip pat rikiuojasi Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Žemaitijos kolegija bei Klaipėdos valstybinė kolegija.
Kaip sudėtinė reitingo dalis atlikti studentų ir darbdavių požiūrio tyrimai parodė, kad apie kolegijas visuomenėje informacijos dar labai trūksta, o darbo rinkoje vyrauja gan neigiamas požiūris į šių švietimo įstaigų teikiamą išsilavinimą. Pavyzdžiui, pasiteiravus verslo lyderių, kokią Lietuvos kolegiją išrinktų savo atžalai, beveik trečdalis negalėjo atsakyti, o 29 proc. nesirinktų nė vienos.
„Panašu, kad Lietuvos verslas kol kas tiesiog netiki kolegijų siūloma į praktinius įgūdžius orientuotų studijų nauda ir jų prilyginimas aukštosioms mokykloms šių nuostatų nepakeitė. Jei už vaiko studijas reikėtų mokėti pilną jų kainą, verslininkai net nesvarstytų studijų kolegijoje galimybės. Tuo tarpu jei į darbo pokalbį pas juos ateitų kandidatai su kolegijų diplomais, beveik pusė verslininkų nežinotų, kuriai kolegijai galėtų teikti pirmenybę, o dešimtadalis tokių kandidatų apskritai nesirinktų“, - sako požiūrio tyrimus atlikusios kompanijos „Macroscope“ tyrimų vadovė Renata Lazdin.
„Tenka tik apgailestauti dėl tokios situacijos“, - tyrimo rezultatus komentuoja dr. Mantas Adomėnas. – „Išsivysčiusiose Šiaurės, o ir Vakarų Europos šalyse būtent kolegijos užima didžiąją dalį aukštojo mokslo rinkos. Lietuvoje kolegijų sektorius, deja, dar nepakankamai išplėtotas. Tikimės, kad kolegijų reitingų atsiradimas padidins abiturientų galimybes rinktis kolegijų studijas vadovaujantis objektyviais kriterijais, o darbdaviai galės objektyviau vertinti kolegijų teikiamus diplomus. Drauge turėtų augti ir pasitikėjimas visa kolegijų sistema.“
Išsamų Lietuvos kolegijų reitingą sudarė Demokratinės politikos institutas (DPI), reitingo požiūrio tyrimus padėjo atlikti socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope“. DPI Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų reitingą sudaro kasmet nuo 2007 m.
