Nors dirbantys dieninių studijų studentai moka mokesčius valstybei, praradę darbą jie negali pretenduoti į bedarbio pašalpą. Toks studentas gali pretenduoti į socialinę paramą, tačiau ji neskiriama vakarinių ar neakivaizdinių studijų studentams – praradę darbą šie paramos turi laukti 6 mėn. Švietimo ir mokslo ministerijos nuomone, reglamentavimas, kada studentui skiriama socialinė parama, nebeatitinka šiandienių jaunų žmonių lūkesčių ir besikeičiančios aukštojo mokslo sistemos.
„Aš už magistro studijas Vilniaus universitete (VU) sumokėsiu 16 000 Lt. Pagal naują tvarką, rotuotis negaliu, net jei mano pažymiai geriausi kurse. Padėtis darbo rinkoje labai įtempta, jei neteksiu darbo, net neturėsiu teisės į bedarbio pašalpą, nes mokausi!“, - DELFI pasakojo VU magistrantė Gintarė.
Studentės manymu, iš dirbančių studentų neturėtų būti atimta galimybė gauti bedarbio pašalpą. „O kaip žinių visuomenės idėja? Kaip tada mokytis visą gyvenimą?“, - klausė pašnekovė.
Darbą praradęs studentas turėtų imtis ir viešųjų darbų
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas aiškina, kad dieninių studijų studentas draudžiamas valstybės – privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio jam savarankiškai mokėti nebereikia. Tuo tarpu visos darbo rinkos sistema tokia – darbo biržoje besiregistruojantis ir darbo ieškantis bedarbis iš biržos turi gauti pasiūlymą darbo vietai. Jeigu tokių pasiūlymų darbo birža neturi, siūlomas perkvalifikavimas, naujų kvalifikacijų suteikimas. Laikinai gali būti mokama nedarbo draudimo išmoka – vadinamoji bedarbio pašalpa.
„Jeigu žmogus, studijuojantis dieninėse studijose, šiandien iš darbo biržos gaus pasiūlymą eiti dirbti į konkrečią darbovietę su konkrečiu darbu, normaliomis darbo valandomis, arba, galų gale, viešuosius darbus, ką mes ypatingai šiuo metu plečiame - toks žmogus, matyt, atsisakys šiuos dalykus daryt. Tai ką jis tada – išsiregistruos iš darbo biržos“, - aiškino D. Jankauskas.
Pasak D. Jankausko, dieninėse studijose studijuojantiems žmonėms siūlomos įvairios valstybės paramos sistemos – kreditavimo sąlygos, valstybės finansuojamos studijos gerai besimokantiems, daliai studentų mokamos stipendijos.
„Dienininkai“ bedarbiais netampa
Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė problemą mato Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme, nurodančiame sąlygas, kurioms esant asmenys turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. N. Putinaitės teigimu, teisinis reglamentavimas, kada studentui skiriama socialinė parama, nebeatitinka šiandienių jaunų žmonių lūkesčių ir besikeičiančios aukštojo mokslo sistemos.
Pagal dabartinę tvarką, jei studentas mokosi nuolatine (dienine) studijų forma, darbo birža jį registruoja kaip „ieškantį darbo“. Jeigu studentas mokosi ištęstine studijų forma (vakarine, neakivaizdine), darbo birža registruoja asmenį kaip „bedarbį“.
„Socialinė parama (pašalpos) kol kas skiriama tik tiems, kurie mokosi nuolatine (dienine) studijų forma. Tad jei žmogus mokėsi ištęstine (vakarine ar neakivaizdine) forma, dirbo, paskui prarado darbą, jam reikia laukti 6 mėn., kol galės gauti paramą kaip bedarbis. Dėl tų 6 mėn. susidaro daugiausiai problemų“, - aiškino viceministrė.
Ministerijos nuomone, darbą praradusiam studentui neturėtų būti privaloma 6 mėn. registruotis darbo biržoje, kad jis galėtų gauti socialinę paramą.
N. Putinaitės teigimu, socialinės paramos reformos kontekste reikalinga iš esmės peržiūrėti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą. Jos nuomone, socialinė parama apskritai neturėtų būti siejama su studento pasirinkta studijų forma ar jo amžiumi – šiuo metu piniginė socialinė parama skiriama asmenims iki 24 metų.
„Jeigu asmuo yra nepasiturintis, jis turi turėti teisę gauti socialinę pašalpą. Jei toks nepasiturintis asmuo studijuoja, greta socialinės pašalpos jis turėtų gauti ir socialinę stipendiją kaip paskatą sėkmingai užbaigti studijas”, - teigė N. Putinaitė.
Studentai tikisi, kad Seimas pritars pataisoms
„Studijuojantis asmuo negali gauti bedarbio pašalpos, tačiau pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą gali pretenduoti į socialinę stipendiją ir kitas socialines išmokas“, - sako Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas.
Pasak A. Marko, artimiausiu metu Seime vyks įstatymo pakeitimo svarstymas, kurį priėmus, studentai galės lengviau pretenduoti į socialinę paramą. LSAS vadovo teigimu, padėtis darbo rinkoje išties įtempta - darbo biržos duomenimis Lietuvoje apie 70 proc. jaunimo yra bedarbiai.
