Aukštosioms mokykloms sudarytos galimybės siūlyti įvairesnes studijų programas, o stojantiesiems – tiksliau pasirinkti studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai bakalauro ir vientisųjų studijų programoms, kurių aprašą patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Nauji bendrieji reikalavimai studijas labiau orientuos į besimokančiųjų ir rinkos poreikius – jaunimas įgis papildomų žinių ir gebėjimų, kurie leis lanksčiau prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos. Pavyzdžiui, greta pagrindinės studijų krypties bus galima studijuoti ir kitos krypties dalykus arba didesnį dėmesį skirti bendrąją erudiciją ugdančioms disciplinoms.
Tokia studijų organizavimo tvarka įtvirtins didesnį aukštųjų mokyklų savarankiškumą rengiant naujas ir tobulinant jau vykdomas programas, taip pat leis organizuoti įvairią kvalifikaciją suteikiančius kursus.
„Naujoji mokymosi sistema sudarys prieinamas sąlygas lavintis visą gyvenimą. Pavyzdžiui, dabar, sunkmečiu, universitetai ir kolegijos galėtų pasiūlyti tam tikrų studijų modulius darbo netekusiems žmonėms su aukštuoju išsilavinimu, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė. – Šiam tikslui galima panaudoti nedarbo problemoms spręsti numatytas ES lėšas. Laimėtų ir valstybė, ir žmogus. Praėjus ekonominei krizei į darbo rinką įsilietų žmonės su atnaujintu išsilavinimu ir įgavę papildomų kompetencijų”.
Aukštosios mokyklos taip pat galės vykdyti studijų programas, suteikiančias dvigubą kvalifikacinį laipsnį. Pavyzdžiui, įstojęs į turizmo ar istorijos studijų programą, studentas kaip gretutinę galėtų pasirinkti vadybą ar muziejininkystę. Gretutinių programų ar papildomų kursų pasirinkimas priklausys nuo aukštųjų mokyklų galimybių ir noro kurti studentams kuo palankesnes studijų sąlygas. Studentai taip pat galės įgyti du skirtingus laipsnius lygiagrečiai studijuodami pagal dvi studijų programas.
Pasak viceministrės N. Putinaitės, pagrindinis naujos studijų organizavimo tvarkos principas – mažiau reguliavimo „iš viršaus“, daugiau galimybių įvairovės. Valstybė nustatys bendrus programų sandaros ir vykdymo reikalavimus, suteikdama galimybę aukštosioms mokykloms išryškinti savo specifiką konkurencinėje aplinkoje.
Bendrųjų reikalavimų aprašas priimtas po išsamių diskusijų su akademine bendruomene. Pokyčiams įgyvendinti bus pasitelktos ES struktūrinių fondų lėšos. Iš jų bus atnaujinamos studijų programos, diegiama europinė studijų kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema bei modulinė struktūra, grindžiama studijų rezultatais.
Bendrieji reikalavimai galios naujoms laipsnį suteikiančioms pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programoms. Pagal juos taip pat aukštosios mokyklos iki liepos 1 d. atnaujins dabar vykdomas studijų programas, į kurias bus šiemet priimami studentai.
Su bendrųjų reikalavimų studijų programoms aprašu galima susipažinti Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje.