Prieštaringai vertinta mokslo ir studijų reforma visgi pasirodė esanti efektyvi. Tokia išvada padaryta Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), išanalizavus rudens semestro egzaminų sesijos rezultatus.
Pirmosios pakopos (bakalauro studijų) pirmojo kurso visų fakultetų 2009–2010 m.m. bendras pažangumas siekė 82,61 proc.. Palyginus su 2008–2009 m.m., jis išaugo 2,02 proc. Gerėjantys studijų rezultatai matomi ir tarp kitų pakopų ir kursų studentų.
VGTU studijų prorektorius Alfonsas Daniūnas teigia, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl studentai ėmė mokytis geriau – noras išlaikyti „studijų krepšelį“. Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, jog kas dvejus metus bus peržiūrimi besimokančiojo valstybės finansuojamoje vietoje studijų rezultatai, nuo kurių priklausys, ar finansavimas bus pratęstas dar dvejiems metams. Studentai, patys mokantys už mokslą, po dvejų metų gali gauti valstybės finansavimą. Kadangi tai vyksta rotacijos tvarka, jiems tai – priežastis pasitempti.
„Pastebėjome, kad šiemet studentai ypač atsakingai rinkosi studijų programas. Toks motyvuotas apsisprendimas, ką studijuoti, taip pat prisidėjo prie rezultatų gerėjimo, kadangi dauguma studentų mokosi tai, kas jiems iš tikrųjų atrodo įdomu, suprantama ir perspektyvu“, – kalbėjo A. Daniūnas.
Aukštojo mokslo ir studijų įstatymo pataisa buvo priimta 2009 metų balandį. Universitete pirmoje pakopoje studijuoja 2914 pirmakursių, kurių finansavimas buvo skirstomas pagal naująją tvarką.
