2006 m. Valstybė universitetams numato skirti beveik 490 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų (be specialiųjų programų lėšų), t.y. 22,6 mln. litų daugiau nei 2005 m.
„Taip pat kitais metais studentų stipendijoms numatoma skirti 5 mln. Lt daugiau nei 2005 m.“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas. Šiuo metu stipendijų fonde yra per 100 mln. litų. Stipendijų fondo formavimo tvarka yra patvirtinta Vyriausybės nutarimu, kuris buvo derintas su nacionalinėmis studentų sąjungomis. Stipendijų skirstymo tvarkas aukštosiose mokyklose tvirtina pati aukštoji mokykla tik studentų savivaldai pritarus.
Pasak ministro R. Motuzo būtina priminti, kad jau 2003 m. buvo atkreiptas dėmesys į prastą universitetų bendrabučių būklę. Šiam tikslui buvo skirta 5 mln. Lt universitetų bendrabučių renovacijai. Įgyvendins šį projektą buvo renovuoti 24 valstybinių universitetų bendrabučiai. Šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija parengė naują Aukštųjų universitetinių mokyklų studentų bendrabučių renovavimo programą, kurios įgyvendinimui 2006 m. numatyta skirti 5 mln. Lt. Šios programos bendra vertė – 60 mln. Lt, už kuriuos planuojama renovuoti 75 valstybinių universitetų studentų bendrabučius.
Kasmet valstybiniams universitetams skiriamos lėšos statyboms, rekonstrukcijai, ilgalaikio turto įsigijimui. 2006 m. iš valstybės biudžeto (be iš Struktūrinių fondų finansuojamų projektų) numatoma skirti 33,5 mln. litų, t.y. 8 mln. Lt daugiau negu 2005 m. Be šių lėšų, skiriamų atskiroms institucijoms tiesiogiai, 15,5 mln. litų numatoma skirti bendriems ilgalaikiams tarpinstituciniams projektams įgyvendinti. Įgyvendindami pastatų renovacijos programas, universitetai kartu su studentų savivalda turi galimybę savarankiškai pasirinkti, kuriuos jų valdomus pastatus renovuoti.
Ministras pažymėjo, kad Lietuvoje aukštajam mokslui išleidžiama lėšų dalis (procentais nuo BVP) yra didesnė, nei ES šalių vidurkis. Pvz., 2001 m. Lietuva aukštajam mokslui išleido 1,34 proc. nuo BVP, o ES vidurkis - 1,28 proc.
Pradėjus vykdyti Struktūrinių fondų projektus, vien per Švietimo ir mokslo ministerijos administruojamas priemones aukštajam mokslui ir studijoms suteikta beveik 100 mln. Lt parama. Taigi jau šių bei ateinančiųjų metų lėšų dalis studijoms ir mokslui dar labiau padidės.
Vyriausybės patvirtintoje valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikoje vienareikšmiai nustatyta, kaip atsižvelgiant į valstybės biudžeto galimybes rengiama valstybės biudžeto dalis, susijusi su mokslo ir studijų sistemos finansavimu. Pagal metodiką nustatomos proporcijos tarp lėšų, skiriamų studijoms, moksliniams tyrimams, administravimui, ūkio ir kultūros vertybėmis pripažintiems objektams. Po to pagal valstybės biudžeto galimybes mokslui ir studijoms skirtos lėšos padalinamos mokslo ir studijų institucijoms atsižvelgiant į valstybės finansuojamų vietų skaičių, skirtingas išlaidas skirtingoms studijų programoms, mokslo veiklos lygį.
Vidutinę vienos studijų vietos kainą Lietuvoje mažina labai didėjantis valstybės nefinansuojamų studentų skaičius valstybinėse aukštosiose mokyklose, nes vidutinė kaina, kurią sumoka tokiose vietose studijuojantys studentai, yra mažesnė nei vidutinė valstybės skiriama biudžeto lėšų dalis valstybės finansuojamai vietai. Universitetai, planuodami studentų priėmimą, patys turi pakankamai laisvės paskirstydami studijų krypčiai skirtą studijų vietų skaičių pagal programas.
Nuo 2005 m. įtvirtinta dar liberalesnė studentų priėmimo nuostata aukštosioms mokykloms. Joms leidžiama 20 proc. sumažinti į valstybės finansuojamas studijų vietas priimamų studentų skaičių nemažinant joms biudžetinio finansavimo. Tai reiškia, kad priėmus iki 20 proc. mažiau studentų nei leidžia planas, tais metais skirtas valstybės biudžeto lėšas galima panaudoti studijų kokybei gerinti.
Studentų atstovai įeina į aukštųjų mokyklų senatus (akademines tarybas), aukštųjų mokyklų tarybas, kuriose turi galimybę kelti klausimus, susijusius su studijų vietų – tiek valstybės finansuojamų, tiek tų, už kurias moka patys studentai – skaičiaus aukštosiose mokyklose planavimu.
„Šiais metais Bergene vykusioje ministrų konferencijoje, kurioje dalyvavo ir studentų atstovai, Lietuva pagal aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimą buvo priskirta prie puikiai ir labai gerai įvertintų šalių“, - sakė švietimo ir mokslo ministras R. Motuzas. Lietuvos vykdomos aukštojo mokslo sistemos kokybės užtikrinimo priemonės atitinka ES vykdomos aukštojo mokslo politikos pagrindines (Bolonijos proceso) nuostatas.
Konstitucijos garantuota akademinė autonomija aukštosiose mokyklose leidžia šioms savarankiškai spręsti studijų kokybės, įskaitant dėstytojų kompetencijos klausimus. Vyriausybė siekia sudaryti didesnes galimybes pritraukti naują pedagoginį personalą į aukštąsias mokyklas, todėl ji patvirtino naują konkursų dėstytojo pareigoms eiti tvarką – ja reikalaujama viešai skelbti informaciją apie konkursus.
Nauji aukštojo mokslo ir studijų finansavimo bei kokybės užtikrinimo būdai siūlomi ir naujai rengiamame Aukštojo mokslo plėtros plano 2006–2010 m. projekte, kuris rengiamas dalyvaujant visoms interesų grupių atstovams, taip pat ir studentų sąjungų.
Siekiant užtikrinti studentų pragyvenimo gerovę kiekvienais metais studentų paskoloms skiriama daugiau kaip 20 mln. Lt. Iš jų didžioji dalis tenka paskoloms pragyvenimo išlaidoms padengti. Paskolos dydis vienam studentui yra iki 36 MGL (4500 Lt), o pradėti grąžinti reikia tik praėjus dvejiems metams nuo studijų baigimo arba nutraukimo, paskola grąžinama per 15 metų. Kam skirti paskolą – sprendžia aukštosios mokyklos administracija kartu su studentų savivalda. Švietimo ir mokslo ministerija 2006 m. taip pat numato ir toliau skatinti jaunimo mokslinės, kūrybinės bei sportinės veiklos iniciatyvas. Šiemet joms skirta 705 tūkst. litų. Kitiems metams šiam tikslui numatoma skirti daugiau nei 800 tūkst. litų. Šios lėšos, dalyvaujant studentų sąjungų atstovams, konkurso būdu padalinamos nacionalinių studentų sąjungų, aukštųjų mokyklų studentų atstovybių, studentų meno ir sporto kolektyvų projektams ir renginiams.
