Aukštojo mokslo siekia daugiau moterų negu vyrų

2009–2010 mokslo metų pradžioje universitetuose ir kolegijose moterys sudarė 59 procentus visų studentų. Didžiausią studijuojančiųjų dalį (75 proc.) moterys sudaro Kauno medicinos universitete ir Lietuvos veterinarijos akademijoje, informuoja Statistikos departamentas.

Populiariausios studijų sritys tarp moterų tebėra socialinės paslaugos – 90 procentų jas studijuoti pasirinkusiųjų sudarė moterys, sveikatos priežiūra – 80, žurnalistika – 79, pedagogika ir humanitariniai mokslai – 76, socialiniai mokslai – 72 procentus.

Tačiau moterys renkasi ir vadinamąsias „vyriškas“ specialybes. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje tarp 378 kariūnų – 25 moterys (7% visų studentų), studijuojančios orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą, tarptautinius santykius ir personalo vadybą. Mykolo Romerio universitete studijuoja 88 būsimos policijos pareigūnės (43% studentų).

2009 m. aukštąjį išsilavinimą įgijo 22,0 tūkst. moterų, arba 65 procentai visų absolventų. Moterys sudarė 68 procentus baigusiųjų antrąją studijų pakopą ir įgijusiųjų magistro kvalifikacinius laipsnius. Praėjusiais metais daktaro mokslo laipsnį įgijo 338 asmenys, iš jų 208 moterys (62%).

2008 m. moterų, turinčių mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą, buvo 2,7 tūkst. (44%), vyrų – 3,4 tūkst. (56%). Moterys sudarė 19 procentų turinčiųjų habilituoto daktaro laipsnį, 15 procentų – profesoriaus vardą.

Moterys eina svarbiausias valstybės valdžios pareigas

2009 m. Lietuvoje išrinkta pirmoji Lietuvos Respublikos prezidentė. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė – moteris.

Penkioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje yra dvi moterys ministrės. 2009 m. į Europos Parlamentą išrinktos 3 moterys ir 9 vyrai. 2008 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų. Seimo Audito komiteto pirmininkės pareigas eina moteris. Dviejų iš dešimties Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkės yra moterys.

Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje – jos sudaro 47 procentus nacionalinio parlamento narių, Suomijoje – 42, Nyderlanduose – 41, Danijoje – 38, Ispanijoje – 36, Lietuvoje – 18 procentų. Mažiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Rumunijoje ir Vengrijoje – po 11 procentų.