Šįmet stojantieji į šalies aukštąsias mokyklas galės rinktis iki 12 pageidaujamų specialybių, o po pirmojo priėmimo etapo galės sulaukti iki 4 pasiūlymų studijuoti. Stojantiesiems nebereikės atverti piniginių - nereikės mokėti stojamojo mokesčio, nemokamas bus ir norų koregavimas.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) teigimu, šįmet stojimo rezultatus mažiau lems atsitiktinumai.
Pasak LAMA BPO prezidento Prano Žiliuko, stojantysis prioriteto tvarka galės į prašymą įrašyti iki 12 pageidaujamų specialybių – mažiau, nei pernai. Tačiau šįmet nuolatinė ir ištęstinė studijų forma bus nurodoma vienoje eilutėje, tad atskiros vietos nereikės.
Šįmet bus galima kartu pateikti prašymą tiek į kolegijas, tiek į universitetus – priešingai nei pernai, priėmimas į kolegijas ir universitetus vyks kartu.
Pagrindinis priėmimas vyks dviem žingsniais. Pirmojo etapo metu stojantysis pagal pageidavimus ir galimybes gali sulaukti 4 studijų pasiūlymų – po vieną finansuojamą vietą bus siūloma universitete ir kolegijoje, taip pat universitete ir kolegijoje gali būti pasiūlyta po vieną mokamą.
„Stojantysis gali sulaukti ir mažiau pasiūlymų – jeigu silpnas stojantysis, gal sulauks tik kvietimo į mokamą vietą“, - aiškino P. Žiliukas. Taigi, pasak P. Žiliuko, geriausiems yra šansas, kad po pirmojo etapo gaus kvietimus studijuoti, galės pasirašyti sutartis ir eiti atostogauti, o kiti turės dar savaitę palaukti.
Jeigu po pirmojo etapo gauti pasiūlymai moksleivio netenkins arba jų nebus, stojantysis galės savo prašymą koreguoti – specialybių prioritetus keisti vietomis. Tą daryti padės pateikta informacija, kaip pagal pageidavimus stojantysis atrodo 11-oje studijų grupių. „Tai jam šiek tiek pasufleruotų, kaip savo prioritetus perstumdyti, kad galutiniame etape jo šansai pagerėtų“, - sakė P. Žiliukas.
P.Žiliuko teigimu, pastebėta, kad norų išsidėstymas turi įtaką - pirmiausia tenkinamas prioritetas. Taip ankstesniais metais nukentėdavo prioritetus surašę ne visai vykusiai - ar iš kuklumo, ar ne taip suorientavus. Šįmet norų išsidėstymas labiau suveiks tik antrame priėmimo etape.
„Pirmame etape stojantysis susižinos, kur pagal balus labiau tinkamas. Ir valstybė taip pat atsirinks. O praėjusiais ir ankstesniais metais labiau lemdavo, ką pirmu, ką antru numeriu įrašė. Šįmet pirmame etape nelabai turės reikšmės, kokia tvarka pageidavimus surašys. Visų pirma bus išnagrinėti visi norai, kuo objektyviau parodyta, kur stojantysis labiau tinkamas ir ten bus pirmiausia kviečiamas. Skirtumas tas, kad atsitiktinis ar kažkieno negerai suorientuotas norų išdėstymas kuo mažiau turės įtakos“, - kalbėjo LAMA BPO prezidentas.
Jo manymu, šiųmetė tvarka turėtų apsaugoti nuo įstojimo į mokamą vietą tuo atveju, kai yra šansas studijuoti nemokamai. P. Žiliuko teigimu, „atsarginių“ programų geriau nerašyti – taip gali būti pakviestas, kur nenorėjai.
Sunkmečiu stojančiųjų laukia gera naujiena - nereikės mokėti stojamojo mokesčio, nemokamas bus ir norų koregavimas. Stojimo procedūra dengiama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Šįmet tikrai neturėtų sumaišties būti, procesas turėtų atrodyti gerai“, - sako LAMA BPO prezidentas.
Kadangi prašymai bus priimami tik internetu, stojantiesiems reikės mažiau kelionių. LAMA BPO filialai veiks dėl vidurines baigusių ankstesniais metais – valstybinės duomenų bazės dar nėra sukaupusios informacijos apie baigusių anksčiau mokymosi rezultatus. Tačiau prognozuojama, kad tokių stojančiųjų neturėtų būti daug.
Tikisi, kad mažiau stos į socialinius mokslus
„Mes tikimės, kad tai truputį nuims tam tikrą psichologinę įtampą – dar nepasibaigus skaičiavimams, kur žmogus gali įstoti, jam bus pateikti 4 galimi pasirinkimai ir jis dar galės susiorientuoti, atsisakyti ar truputį pakoreguoti savo pasirinkimus“, - mano švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Pasak N. Putinaitės, pernai pastebėta, kad rašydami pasirinkimus abiturientai ne visada viską sudėlioja, apmąsto. „Tai sukelia papildomų įtampų, netikėtų rezultatų. Pavyzdžiui, pamatėme tendenciją, kad kai kada į kai kurias programas už save mokantys studentai įstojo su aukštesniais balais negu valstybės finansuojami – tai reiškia, kad truputį jie save galbūt nuvertino, nors labai norėjo stoti į tas programas, arba pagalvojo, kad patikimiau stoti į mokamą, negu į valstybės finansuojamą“, - DELFI sakė N. Putinaitė.
Viceministrė tikisi, kad žmonės permąstys savo pasirinkimus ir šįmet bus mažiau stojančių į socialinius mokslus. „Mes matome, kad darbo rinkoje nėra tokio poreikio socialinių mokslų specialistų. Mes taip pat tikimės, kad lėšos, kurias skiriame technologinių mokslų reklamai, propagavimui taip pat duos rezultatų ir daugiau gabių, motyvuotų abiturientų stos į technologinius mokslus“, - kalbėjo N. Putinaitė.
Daugiau stojančiųjų tikimasi ir profesinėse mokyklose.
Šįmet bendrojo lavinimo mokyklas baigia per 40 tūkst. abiturientų.