Sumažinus skatinamosioms stipendijoms skiriamas lėšas, valstybiniai universitetai suka galvas, kuriuo keliu eiti: pavasario semestrą mažinti stipendijų gavėjų skaičių ir didinti išmokų sumas ar palikti panašų stipendininkų skaičių, kurie per mėnesį gautų kuklesnį „paskatinimą“ gerai mokytis? Švietimo ir mokslo ministerija siūlo skatinamąsias stipendijas mokėti ne trečdaliui, o tik 3-5 proc. geriausiai besimokančių studentų ir teigia, jog tokiu atveju išmokų dydis siektų 400-800 litų.
Kaip DELFI informavo Lietuvos universitetų konferencijos pirmininkas Romualdas Ginevičius, dėl vieningos tvarkos universitetai nesitarė, tad kiekviena aukštoji mokykla šį klausimą sprendžia savaip.
Apklausė studentus
Studentų apklausą atlikęs Vilniaus universitetas (VU) nutarė nemažinti stipendijas gaunančių studentų skaičiaus. „Dauguma žmonių teigė, kad geriau nedidinti stipendijų, bet kad jas gautų kuo platesnis ratas žmonių“, - DELFI sakė VU Akademinių paslaugų ir paramos studentams skyriaus vedėja Rasa Matonienė.
Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenė nutarė pabandyti daryti priešingai – dar labiau sumažinti stipendijas gaunančių studentų skaičių ir padidinti jiems skiriamas išmokas. „Šiuo metu socialinės stipendijos siekia 390 litų, tad mokėti mažesnes skatinamąsias stipendijas būtų nesolidu“, - mano KTU studijų prorektorius Pranas Žiliukas.
Panašu, kad Šiaulių universitetas (ŠU) pasirinks tarpinį variantą. Šiuo klausimu dirbanti grupė galutinį sprendimą planuoja priimti pirmadienį, tačiau preliminariais ŠU prorektoriaus Juozo Pabrėžos duomenimis, čia 10 proc. siūloma mažinti skatinamąsias stipendijas gaunančių studentų skaičių, o jų dydžių iš esmės nekeisti.
Praėjusiais metais minėtame universitete stipendijas gavo daugiau nei trečdalis studentų. Panaši situacija buvo ir kitose valstybinėse universitetinėse mokyklose.
50 Lt – per maža paskata mokytis
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) prorektoriaus Alfonso Daniūno nuomone, gabūs, daug dirbantys studentai turėtų būti labiau įvertinti ir gauti didesnes stipendijas.
„Jei žmogui per mėnesį duosi 25 ar 50 litų, jie iš esmės situacijos nepakeis. Be to, tai būtų per maža finansinė paskata geriau mokytis“, - sakė A. Daniūnas.
Kiek VGTU studentų, prasidėjus pavasario semestrui, gaus stipendijas, paaiškės vasario viduryje, kai bus aiškūs sesijos rezultatai.
„Išrikiuojame visus studentus pagal vidurkį ir nuo pirmo geriausio pradedam žiūrėt, keliaujame žemyn, kol, užtenka pinigų, kuriuos stipendijoms davė valstybė“, - išmokų skyrimo principą aiškino VGTU atstovas, pabrėždamas, kad šiame universitete pagrindinis kriterijus bus ne stipendininkų procentas, o pažangumas.
Stipendiją gaus kas 15-tas studentas
Vilniaus universitete stipendijų dydžius nutarta palikti tokius pačius. Pažangiausi gaus padidintas 325 litų stipendijas, kiti – 195 litų skatinamąsias stipendijas.
KTU studijų prorektorius P. Žiliukas pastebėjo, kad nuo bendro stipendijų fondo atskyrus didelę lėšų dalį socialinėms stipendijoms, skatinamosioms „ne kiek ir lieka“.
„Kad stipendijas gaus 3 ar 5 proc. visų studentų – gal čia ir juodoki skaičiai, bet gali būti, kad gaus kokie 5-7 procentai, daugmaž kas penkioliktas studentas ir nieko nebepadarysi“, - sakė KTU atstovas.
Planuojama, kad apie 600 šio universiteto studentų gaus 390 litų stipendijas, 50 – didesnio dydžio skatinamąsias stipendijas, kurios sieks 780 litų.
„Žinoma, pasiliekame šiek tiek pinigų vienkartinėms stipendijoms, kurias pavieniais mėnesiais taip pat gautų nemažas skaičius žmonių. Kol kas taip, pasitaręs su studentų atstovybe, suderino Senatas“, - sakė P. Žiliukas.
Prorektoriaus nuomone šio semestro praktika parodys, ar ateityje teks smulkinti stipendijas ar bendruomenę tenkins šiuo metu priimtas variantas.
P. Žiliuko duomenimis, šiemet KTU studentų stipendijoms gavo 8 mln. litų mažiau pinigų.
„Kadangi socialines stipendijas dabar išmoka Valstybinis studijų fondas, o ne aukštosios mokyklos, natūralu, kad ta dalis pinigų perkelta į fondą. Valstybiniuose universitetuose kažkiek mažėjo finansavimas ir skatinamosioms stipendijoms, tačiau nuo šių metų jas galės gauti ne tik dieninių, bet visų studijų formų studentai“, - apibendrino DELFI pašnekovas.
Lyginti dotacijų neišeina
Švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento direktorės Eglės Radėnienės nuomone, mažesnis stipendijų skaičius, tačiau didesnė vienos stipendijos suma labiau motyvuotų studentus siekti akademinių laimėjimų.
Paklausta, kiek litų tenka šiuo metu valstybės finansuojamam universiteto studentui, specialistė teigė, jog vidutinis bakalauro studijų krepšelio dydis universitetuose yra apie 7 tūkst. litų, magistro studijų krepšelis – 10,4 tūkst. litų.
„Aukštųjų mokyklų bakalauro ir magistro studijų studentų, kurie į universitetus įstojo iki Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo, skatinamosioms stipendijoms 2010 metams numatyta 24,1 mln. litų. Iš 2009 metais įstojusių studentų studijų krepšelio šiam tikslui galėtų būti skiriama dar iki 8 mln. Litų “, - DELFI informavo E. Radėnienė.
Ekonomikos departamento direktorės teigimu, apskaičiuojant kiekvieną norminę studijų kainą, į studijų išlaidas įskaitomos skatinamosios lėšos sudaro 325 litus. Vidutinėje universitetinių bakalauro studijų kainoje tai sudarytų apie 4,6 proc., magistro – 3,1 proc. lėšų 2009 metais socialinių ir skatinamųjų stipendijų fondas buvo bendras, todėl lyginti pernai ir šiemet skatinamosioms stipendijoms skirtas lėšas negalima.
Bendras aukštųjų mokyklų skatinamųjų ir socialinių stipendijų fondas 2010 metais siekia 83,4 mln. litų.
