Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) jau ketvirtą kartą organizuoja konkursą „Geriausios disertacijos“. Disertacijas konkursui siūlyti gali visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, o geriausias praėjusiais metais Lietuvoje apgintas fizinių, technologijos ir biomedicinos bei humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijas atrinks autoritetinga komisija, sudaryta iš Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Šio konkurso laureatai jau trejus metus iš eilės buvo apdovanoti solidžiais rėmėjų prizais iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose.
LJMS vadovės Vilmos Petrikaitės teigimu, konkurso metu siekiama atrinkti tas disertacijas, kurios geriausiai atspindėtų ambicingą LJMS viziją – „Lietuvos mokslininkai – pasaulinio lygio mokslo elitas“. „Šia iniciatyva norime didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės mokslinę veiklą bei atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kuo jau dabar galime didžiuotis“, - tvirtina jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė.
Iniciatyvą apdovanoti jaunuosius mokslų daktarus nuo pat šio konkurso atsiradimo palaikė ir prezidentas Valdas Adamkus, pernai įteikęs prizus geriausių 2008 metų disertacijų autoriams. Prezidentas pabrėžė, kad toks kasmetinis renginys ne tik tampa gražia tradicija, bet ir atskleidžia būtinybę visuomenei pristatyti aukščiausius mokslo laimėjimus. Anot buvusio valstybės vadovo, šis ir kiti panašūs konkursai taps svarbiu žingsniu, padėsiančiu mūsų mokslo sistemai siekti naujų aukštumų, o Lietuvos valstybei – stoti į valstybių lyderių gretas.
Pernai iš 70 apdovanojimams pasiūlytų disertacijų 39 buvo iš fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų, 31 – iš humanitarinių ir socialinių mokslų.
Renkant geriausius darbus buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir naujumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skiriamas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu. Ekspertai stebėjosi daugelio jų aukšta kokybe ir konkurencingumu su užsienio darbais.
Disertacijas vertino kompetentingi ekspertai – didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai: prof. Algis Mickūnas (JAV), prof. Algis Galdikas, prof. Gražina Miniotaitė, prof. Algis Krupavičius, prof. Eugenijus Butkus, prof. Eugenijus Manstavičius, prof. Vida Mildažienė, prof. Vilmantė Borutaitė, prof. Gytis Juška.
LJMS konkurso „Geriausios disertacijos 2008“ nugalėtoju fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų srityse tapo Biotechnologijos instituto biochemikas Gintautas Tamulaitis, apgynęs disertaciją „Restrikcijos endonukleazių Ecl18kI ir EcoRII, sąveikaujančių su pertrauktomis palindrominėmis sekomis, struktūriniai ir funkciniai tyrimai“. Jam skirta AB TEO LT įsteigta 5000 litų premija. Trečius metus iš eilės konkursą rėmęs DnB Nord bankas įsteigė 5000 litų apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertaciją, kuris paskirtas TSPMI politikos mokslų daktarui Nerijui Maliukevičiui už disertaciją „Rusijos informacijos geopolitikos potencialas ir sklaida Lietuvoje“.
Kasmet Lietuvoje apginama virš 350 daktaro disertacijų. Šįmet jų buvo apginta dar daugiau – virš 470. LJMS pirmininkė V. Petrikaitė tikisi, kad ir šiais metais Lietuvos mokslo bendruomenės atstovai aktyviai domėsis savo kolegų darbais ir siūlys konkursui dar daugiau, bet kokybiškų disertacijų.
Disertacijas konkursui „Geriausios disertacijos 2009“ gali siūlyti visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai, nuo sausio 20 d. iki vasario 19 d. užpildę siūlymo formą internete adresu http://ljms.lt/disertaciju-konkursas/siulyti-disertacija. Patys autoriai savo disertacijų apdovanojimams laimėti teikti negali.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga konkursą „Geriausios disertacijos“ organizuoja nuo 2006-ųjų. Šią iniciatyvą rėmė šveicarų fondas „Gebert Rüf Stiftung“, AB TEO LT, bankas DnB Nord, UAB „Ekspla“, leidykla „Alma littera“, pažintinis žurnalas GEO.
Šių metų konkursas yra LJMS vykdomo projekto „Jaunųjų mokslininkų tinklo plėtra“ dalis. Projektą finansuoja Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija pagal EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus.
