„Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė neturi politinės valios, todėl aukštojo mokslo problemas bando spręsti pagal principą „išsipjaukite patys“. Juokingiausia, kad tokioje situacijoje rimta grėsmė iškyla reikalingoms studijų programoms ir specifinėms mokykloms“, - DELFI teigė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pirmininko Romualdo Ginevičiaus nuomone, dirbtinio aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo nereikia, nes universitetus „uždarys“ pats gyvenimas.
„Aukštųjų mokyklų likimas atiduotas į studentų rankas, tačiau dėl demografinės situacijos, didėjančio užsienio universitetų populiarumo greit nebebus ką mokyti“, - pripažįsta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius.
Jo nuomone, dėl to visų pirma prabilta apie perpus mažinamą priėmimą į pedagoginio profilio studijas. Kaip rašė DELFI, norintiems tapti mokytojais gali tekti laikyti ir papildomą motyvacijos testą.
Misija – rūpinti tautos ateitimi
Šiaulių universiteto rektorius Vidas Lauruška DELFI sakė abejojantis dėl sprendimo testais matuoti būsimų studentų motyvaciją tapti mokytojais.
„Tiems klausimams galima iš anksto pasiruošti, be to stojantieji nebūtinai rašytų, ką iš tiesų galvoja“, - atkreipė dėmesį V. Lauruška.
Sprendimas mažinti valstybės lėšomis finansuojamų būsimų pedagogų rengimą, rektoriaus nuomone, nepablogins Šiaulių universiteto situacijos.
„Tačiau, manau, būtų tikslinga peržiūrėti ir kitas studijų sritis“, - sakė rektorius.
Taip pat mano ir R. Ginevičius: „Turint omenyje, kad dėl demografinės situacijos perpus sumažės stojančiųjų skaičius, reikia kritiškai įvertinti visas valstybės finansuojamas studijų programas, o ne švaistyti lėšas, gaminti specialistus, kurių ateityje niekam nereikės“.
Vis dėlto, VGTU rektoriaus nuomone, aukštojo mokslo pertvarkoje naudoti vien žiaurius rinkos dėsnius yra neteisinga.
„Universitetai nėra įmonės, kurių tikslas rinkoje iškišti savo produkciją. Mūsų misija – rūpintis tautos ateitimi ir valstybė neturi nusišalinti nuo šios funkcijos, išdalydama studijų krepšelius, o visa kita palikdama savieigai“, - sakė profesorius.
Žlugdomos reikalingos specialybės
Šiai VGTU rektoriaus minčiai pritarė ir V. Daujotis. Jo nuomone, dabar taikomas pseudo rinkos ekonomikos metodas naudojamas tam, kad politikams nereikėtų daryti ryžtingų sprendimų – naikinti nepaklausių ar silpnų programų, jungti universitetų, paliekant po du Kaune ir Vilniuje, vieną Šiauliuose ar Klaipėdoje ir mažesnes meninio profilio mokyklas.
Studentų srautus bandoma reguliuoti per studijų krepšelius, tikintis, kad jų nesurinkusios aukštosios mokyklos bus priverstos atsisakyti nepaklausių studijų programų. Tačiau, V. Daujočio teigimu, taip žlugdomos ir reikalingos specialybės, tokios, kaip agronomija, veterinarija ir daug kitų, kurios nepopuliarios, bet reikalingos Lietuvai.
„Labai dažnai iš valdžios lūpų pasklinda siekis kažkokiu būdu privatizuoti aukštąsias mokyklas, bet pamirštama, kad net liberaliausiose šalyse švietimas yra valstybės reguliavimo sferoje, nes tai – šalies ateitis, o rinkos būdais galima labai greitai sužlugdyti aukštojo mokslo sistemą“, – atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto profesorius.
Lietuva nėra genijų kraštas
V. Daujočio nuomone, švietimo ir mokslo politikams reikia parodyti politinės valios ne tik peržiūrint universitetų studijų programas, bet ir studentų skaičių.
„Kiek jų iš tiesų pajėgūs mokytis universitetuose, kiek turime iš tiesų kvalifikuotų dėstytojų, nes Lietuva nėra genijų kraštas. Priimame studentus, kurie tikrai nesugeba mokytis universitetinėje mokykloje, tačiau dalis jų, mokėdami už mokslą, tiesiog nusiperka diplomą“, - sakė buvęs Studijų kokybės vertinimo centro specialistas.
Vilniaus universiteto profesorius įsitikinęs, kad didžiausia kvailystė padaryta leidus universitetams priimti kiek nori mokančių už mokslą studentų. „Šiuo klausimu savo nuomonę išsakęs Konstitucinis Teismas pridėliojo daug tiksinčių bombų. Deja, jis (Konstitucinis Teismas - DELFI)) ne prižiūri konstitucingumą, o vykdo politinius užsakymus“, - konstatavo Vilniaus universiteto chemijos fakulteto profesorius.
