Valstybė šįmet numato skirti šiek tiek mažiau studijų krepšelių bakalauro studijų studentams, tačiau magistro studijų vietų nemažins. Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus teigimu, bendrai nemokamas mokslas bus laiduojamas bent pusei stojančiųjų.
„Prieinamumas iš esmės bus toks, kad bent pusei stojančiųjų per bendrąjį priėmimą būsime pasiruošę laiduoti valstybės finansuojamą mokslą. (...) Valstybės finansuojamų studentų skaičius bus šiek tiek mažesnis. Šiuo metu dar atliekame skaičiavimus – skaičiai bus aiškūs iki sausio pabaigos“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Steponavičius.
Šiųmetis abiturientų skaičius panašus kaip ir pernai - apie 40 tūkstančių. Paprastai į aukštąsias mokyklas stoja apie 75-80 proc. abiturientų.
Pasak G. Steponavičiaus, matyti stojimo ir studijų masiškumas. Štai praėjusiais metais į aukštąsias neįstojo 1 iš 15 stojusiųjų. „Net prieš 10 ar 15 metų skaičiai buvo dramatiškai kiti – įstodavo gal kas antras ar kas trečias“, - sakė ministras.
Pernai studijų krepšelis skirtas maždaug 21 tūkstančiui abiturientų: 11 tūkstančių universitetuose ir 10 tūkstančių kolegijose. Pernai kolegijose per 1000 valstybės finansuojamų vietų liko neužpildytos.
Tarp kolegijų ir universitetų ketinama išlaikyti panašias krepšelių proporcijas kaip pernai.
Magistrantų reikės kuriamiems slėniams
„Mes šįmet nusprendėme, kad nemažinsime proporcingai tiek magistro studijų vietų, kiek proporcingai turėtų mažėti. Šį skaičių išlaikome truputį didesnį, nes matome perspektyvą – steigiantis slėniams, būtina turėti antros pakopos studentų, kad mes turėtum tyrėjų ir doktorantų“, - sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Pernai valstybė finansavo 4200 magistrantų studijas.
Šįmet studijų krepšeliai bus skirstomi ne pagal 6 studijų sritis, o 11. Nuo šiol atskirai konkuruos ir pedagogai, ir medikai, ir stojantys į vadybos studijas. „Tam, kad konkuruotų jau ir viduje. Tą parėmėme skaičiavimais. Kur labai daug stojančiųjų už savo pinigus, matome, kad rinka jau yra persipildžiusi, tad truputį mažiname valstybės finansuojamų vietų – būtent daugiau proporcingai negu visur kitur. Perskirstydami reaguojame į situaciją“, - aiškino viceministrė.
2010 m. valstybės biudžeto asignavimai švietimui sudaro 2,9 mlrd. Lt ir yra 13,3 proc. didesni nei 2009 m. Finansavimo augimą lemia daugiau nei dvigubai išaugusi ES struktūrinių fondų parama. Iš bendro nacionalinio biudžeto švietimui planuojama skirti 1,8 proc. mažesnę sumą – 6,6 mlrd. Lt.
