Profesūra apleidžia mokslinį darbą

Keliose aukštosiose mokyklose dėstytojaujantys profesoriai dėl per didelio pedagoginio darbo krūvio apleidžia mokslinį, taikomąjį darbą ir praranda kvalifikaciją, teigia Vilniaus universiteto prorektorius, akademikas Juozas Vidmantis Vaitkus.

Akademiko J. V. Vaitkaus nuomone, dėstytojo kvalifikacija priklauso nuo to, kiek jis įsitraukęs į tarptautinę mokslinę veiklą: „Jei nedirbi mokslinio darbo, gal šiandien dar esi pakankamai gero lygio dėstytojas, tačiau po kelerių metų būsi nebe savo srities profesionalas, o diletantas“.

Akademiko nuomone, Lietuvoje dar nesuvoktas tikrasis profesoriaus ir docento darbas.

„Profesorius ar docentas aplink save turėtų kurti tam tikrą mokslinio darbo atmosferą, į praktinius užsiėmimus įtraukti studentus, aktyviai su jais diskutuoti, tartis, svarstyti problemas“, - teigia Vilniaus universiteto prorektorius, pabrėždamas, jog taip dirbant profesoriauti įmanoma tik vienoje mokslo įstaigoje. Kai kurių dėstytojų teigimu, gaunant kuklų atlyginimą kurti „mokslinio darbo atmosferą“ - prabanga. Jauniems, perspektyviems specialistams privačios struktūros siūlo daug didesnius atlyginimus, todėl dirbti universitetuose pasilieka vienetai. Akademiko nuomone, universitetuose atlyginimai turi būti padidinti tiek, kad dėstytojų darbo vietos būtų patrauklios perspektyviam jaunimui, antraip ateityje kvalifikuotų dėstytojų stygius bus dar didesnis.

Vilniaus universitete nutarta atsisakyti garbaus amžiaus profesūros. Pagal Aukštojo mokslo įstatymą, dėstytojais galima dirbti iki 65 metų amžiaus. Iki 3 metų ir tiek pat pakartotinai pratęsti dėstytojo karjerą gali universiteto rektorius. 2004 metų duomenimis, vyresnių nei 65 metų profesorių Vilniaus universitete buvo apie 17 proc., tokio pat amžiaus docentų - 8,7 proc. Daugiausiai profesorių ir docentų yra tarp 50 ir 59 metų amžiaus žmonių, mažiausiai - vos 2 proc. profesorių ir 3,5 proc. docentų - tarp 30-39 metų dėstytojų.

Prieš mokslo metų pradžią Vilniaus universitete diskutuojama ne tik apie profesūrą - sprendžiamos problemos, susijusios su gerokai padidėjusiu studentų skaičiumi. Nuo rugsėjo mėnesio didžiausioje Lietuvos aukštojoje mokykloje studijuos net 25 tūkst. jaunuolių - tūkstančiu daugiau nei pernai.