Studijuojantys savo lėšomis šiemet pirmąkart turės galimybę pasiskolinti mokesčiui už mokslą, o paskolos gyvenimo išlaidoms išauga trečdaliu. Prie 20 mln. litų, kuriuos kasmet valstybė skirdavo lengvatinėms studentiškoms paskoloms, šiemet prisideda 100 mln. litų valstybės remiamų paskolų. Naujoji valstybės remiamų paskolų sistema šešis kartus padidina studentų galimybes skolintis lengvatinėmis sąlygomis ir išplečia galinčių gauti lengvatines paskolas ratą.
„Siekėme ir sieksime, kad studijų prieinamumas per lengvatines paskolas ir stipendijas didėtų. Naujoji valstybės remiamų paskolų sistema startavo nepaisant nelengvos finansinės padėties, - sako švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. - Dedame visas pastangas, kad ateinančiais metais nemažėtų ir lėšos stipendijoms – 2010 m. biudžete nenumatyta jų mažinti. Šiuo metu gerus mūsų visų norus ir galimybes riboja sunkmetis. Jis lemia ir nemažas tarpbankines palūkanas litais. Bet tokia situacija nesitęs amžinai. Pagerėjus finansinei padėčiai siūlysime peržiūrėti valstybės paramos studentams galimybes.“
Valstybės remiama paskola reiškia, kad valstybė už ją prisiima visus garantinius įsipareigojimus. Studentams suteikiama galimybė gauti paskolą be paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių: turto įkeitimo, laidavimo ir t.t. Studentai galės gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis. Už valstybės remiamas paskolas mokamos palūkanos bus gerokai mažesnės nei komercinių įstaigų siūlomos tiesiogiai, be valstybės tarpininkavimo. Iki šiol valstybės teikiamos paskolos gyvenimo išlaidoms ir dalinėms studijoms užsienyje buvo per mažos, kad padengtų pragyvenimo išlaidas, jas gaudavo ne visi norintieji, o paskolos studijų kainai sumokėti mokantiems už mokslą studentams išvis nebuvo teikiamos.
Valstybės remiamas paskolas lengvatinėmis sąlygomis teiks penki bankai: DNB Nord, Swedbank, Snoras, Nordea ir Šiaulių bankas. Jų konkurencija sudarys studentams galimybę rinktis banką, siūlantį mažiausias palūkanas. Dabartiniais skaičiavimais, palūkanų „lubos“ litais svyruotų nuo 10,59 iki 11,09 procento, eurais – nuo 3,36 iki 3,86 procento.
„Turėtume nepamiršti, kad bankų siūlomos paskolų eurais palūkanų „lubos“ neviršija 4 proc. – o tai yra labai patrauklus dydis ir tarptautiniame kontekste. Taip pat svarbu, kad mūsų atveju valstybė garantuoja paskolas visu 100 proc., kai kitur, pavyzdžiui, Latvijoje, reikalingas papildomas laidavimas“, - sako švietimo ir mokslo ministras.
Socialiai jautriausioms studentų grupėms, nepriklausomai nuo paskolos rūšies, visas palūkanas studijų metu apmokės valstybė. Studentams, imantiems paskolą studijų kainai sumokėti, studijų metu valstybė kompensuos palūkanų dalį, viršijančią 5 proc. Palūkanos studijų metu skaičiuojamos ir kai kuriose užsienio valstybėse, pvz., Danijoje, Vengrijoje. Paskolos grąžinimo laikotarpiu paskolos mokėjimas, atsižvelgiant į asmens pajamas, galės būti atidėtas, o bedarbiams asmenims ar asmenims, auginantiems vaiką, iki jam sueis treji metai, paskolos grąžinimo atidėjimo metu skaičiuojamos palūkanos bus apmokamos iš valstybės lėšų. Kredito įstaigai ir paskolos gavėjui susitarus, paskolos mokėjimas galės būti atidėtas ir kitais atvejais. Nuo paskolos ar jos dalies grąžinimo galės būti atleidžiami asmenys, pripažinti nedarbingais ar negalintys paskolos grąžinti dėl neįgalumo, ligos ar sužalojimo. Užsienio šalyse taip pat taikomas paskolos atidėjimas dėl mažų skolininko pajamų, gimus vaikui ar kitais atvejais.
Vyriausybei rengiant valstybės remiamų paskolų tvarką ir atrenkant kredito įstaigas darbo grupėse dalyvavo Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijų, Lietuvos valstybinio studijų fondo atstovai ir studentų organizacijų atstovai.
„Kreditų įstaigos atrankos metu studentu atstovai buvo pritarę atrankos rezultatams. Tad šiuo metu jų viešai reiškiamas nepasitenkinimas ir blaškymasis rodo, kad yra siekiama krautis sau pigų kapitalą spekuliuojant studentų interesais“, - sako G. Steponavičius.
„Įsiklausę į studentų balsą, kartu su jais pradėjome mokslo ir studijų reformą siekdami permainų kokybės, efektyvumo ir prieinamumo srityse. Tikimės ir tolesnio studentų solidarumo ir pilietinio supratimo finansinio sunkmečio laiku“, - pabrėžia švietimo ir mokslo ministras.
Duagiau skaitykite LR Švietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje.