Bendrojo priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas sistema turėtų būti tobulinama, valstybės finansavimas atskiroms studijų sritims - peržiūrimas, valstybės remiamos paskolos studentams - teikiamos lanksčiai. Tokios pagrindinės išvados prieitos per Lietuvos studentų sąjungos (LSS) rugpjūčio 18 d. sostinėje surengtus Akademinius pusryčius.
Juose prie bendro stalo susitikę aukštojo mokslo politiką formuojančių, ją įgyvendinančių institucijų atstovai, akademinės bendruomenės nariai dvi valandas dalijosi mintimis apie šių metų priėmimą į aukštąsias mokyklas bei naująją paskolų sistemą studentams.
„Skirtumas tarp užpildytų valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose – bene aštriausias šių metų priėmimo klausimas. Sutarėme, kad išsamesnių išvadų iš atsakingų institucijų sulauksime tuomet, kai šios atliks ir viešai paskelbs priėmimo rezultatų analizę. Ji reikšmingai lems ne tik tai, kaip keisis pati priėmimo tvarka, bet ir tai, koks valstybės finansavimas ir kokioms studijų sritims bus planuojamas kitąmet“, - teigia Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis.
Pasak jo, yra ženklų, kad planuojant valstybės užsakymą kitiems metams bus einama studentų ir valstybės poreikių derinimo keliu. „Pirmiausia verta pastebėti, kad šių metų priėmimo rezultatai į dienos šviesą iškėlė klausimą apie valstybės ir studentų poreikius apskritai. Panašu, pradedama suprasti, kad turi būti konkrečios priemonės, sudarančios ne tik galimybes studijuoti masiškiausius dalykus, bet ir tai, kas ne taip populiaru, tačiau itin reikšminga valstybės ekonomikai, ūkio raidai“, - pastebi LSS vadovas D. Dikšaitis.
Akademinių pusryčių metu negailėta kritikos priėmimui į meno srities studijas. Minėta, kad stigo aiškių iš anksto žinomų studentų atrankos, vertinimo kriterijų. Pusryčių dalyviai taip pat išreiškė lūkestį, kad šių metų priėmimo rezultatai bus reali paskata aukštųjų mokyklų tinklui persitvarkyti, specifinėms universitetų ir kolegijų funkcijoms aukštajame moksle formuotis.
Svarus dėmesys skirtas ir šiemet sukurtai valstybės remiamų paskolų studentams sistemai aptarti. Susirinkusieji akcentavo, kad prioritetinėms studentų grupėms turėtų būti sudaromos palūkanų mokėjimo lengvatos už paskolas studijų kainai padengti. Taip pat akcentuota būtinybė sudaryti sąlygas studentams gauti ir mažesnę paskolą studijoms nei nustatytoji studijų kaina, ypač tuo atveju, kai dalis kainos paties studento jau sumokėta aukštajai mokyklai.
Studentų atstovai buvo patikinti, kad rugpjūčio 20 d. prasidės registracija valstybės remiamoms paskoloms gauti, o paskolos faktiškai bus pradėtos teikti rugsėjo ir spalio mėnesių sandūroje. Planuojama, kad paskolų administravimas šiemet vyks sklandžiau ir operatyviau nei iki tol. Tikimasi, kad socialiai remtiniems studentams palūkanų, kurios skaičiuojamos studijų metu, mokėti iš savo kišenės nereikės.
LSS organizuotuose Akademiniuose pusryčiuose dalyvavo: Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, LR prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė, Finansų ministrės Ingridos Šimonytės patarėjas Venantas Miškinis, Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus patarėjas Jonas Okunis, Valstybinio mokslo ir studijų fondo direktorius Sigitas Renčys, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sekretorius Romualdas Kliukas, Nevalstybinių aukštųjų mokyklų asociacijos prezidentė Daiva Daugvilienė, Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovas Giedrius Vaidelys. Svečius priėmė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Dainius Dikšaitis bei skirtingų šalies aukštųjų mokyklų studentų savivaldų lyderiai.
Primename, kad Akademiniai pusryčiai – tradicinė LSS iniciatyva, kurios tikslas prie pusryčių stalo diskusijai apie aktualiausias aukštojo mokslo problemas, galimus jų sprendimus sukviesti svarbiausių aukštojo mokslo politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų bei organizacijų, akademinės bendruomenės atstovus, skirtingų sričių specialistus.
