Studentų atstovai Lietuvos studentų sąjungoje (LSS) kritikuoja kredito įstaigų, teiksiančių valstybės remiamas paskolas studentams, atranką. Nuogąstaujama, kad naujosios paskolų sistemos, kuri startuotų Finansų ministerijai pasirašius sutartis su konkrečiomis kredito įstaigomis, skubinimas gali pakenkti. Šiuo metu nustatytos planuojamų paskolų palūkanų ribos studentų atstovų taip pat netenkina.
Ragina neskubėti
Pasak Lietuvos studentų sąjungos prezidento Dainiaus Dikšaičio, dirbtinai skubinti paskolų starto nederėtų, mat šiuo metu formuojamas įspūdis, kad valstybė neturi jokių alternatyvų teikti lengvatines paskolas studentams, nors realus paskolų poreikis net nėra žinomas.
Sulaukus bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, anot LSS vadovo, būtų galima realiai įvertinti paskolų poreikį ir atitinkamai planuoti veiksmus: kviesti kredito įstaigas pasirašinėti sutarčių, ar koreguoti esamą paskolų sistemą valstybės jėgomis.
„Kredito įstaigos, žinodamos, kad Finansų ministerija neturi kitos išeities, kaip tik pasirašyti su jomis sutartis dėl lengvatinių paskolų teikimo, nėra suinteresuotos teikti pasiūlymus, kurie būtų palankesni studentams ir valstybės biudžetui. Dėl to palūkanų maksimalios ribos, kurias nustatė Finansų ministro sudaryta komisija kredito įstaigoms atrinkti, gali virsti realiomis palūkanomis nė kiek nesumažėjusios. O kur dar paskolų sutartims taikomi mokesčiai, delspinigiai, kurių dydžių mažinimo studentų naudai dabartinėje situacijoje irgi sunku tikėtis“, - teigia LSS prezidentas D. Dikšaitis.
Sutarčių su kredito įstaigomis pasirašymas, dar nežinant, koks realus lengvatinių paskolų poreikis, LSS vadovo nuomone, veikiau primena nuo vaikystės daugeliui žinomą žaidimą „akla višta“.
„Nors šiuo atveju akys užrištos abiems žaidėjams - Finansų ministerijai ir kredito įstaigoms – vis dėlto pasekmės teks studentams. Žinant paskolų poreikį, būtų galima mažinti kredito įstaigų paskoloms skirti privalomą bendrą lėšų sumą. Atrankoje galėtų dalyvauti ir mažesnės kredito įstaigos, kurios potencialiai mažam kiekiui paskolų galėtų pasiūlyti palankesnes sąlygas“, - pastebi D. Dikšaitis.
Atrankai turi pastabų, palūkanos litais - per didelės
LSS turi pastabų ir vykdytai kredito įstaigų atrankai. Anot studentų atstovų, atrankos metu paaiškėjo, kad palūkanų skaičiavimo formulė į ją įtraukiant tarpbankinėms palūkanoms taikomus dydžius ir pridedant kredito įstaigos pelno maržą lėmė nepalankius rezultatus. Šių rezultatų keisti iš esmės nekeičiant palūkanų skaičiavimo formulės, LSS vertinimu, praktiškai nėra galimybių.
„Siūlome koreguoti kredito įstaigoms taikomą palūkanų nustatymo formulę, atsisakant privalomo prisirišimo prie VILIBOR ir EURIBOR dydžių. Šie dydžiai nustatomi pačių kredito įstaigų, tad juos potencialiai pačios įstaigos gali koreguoti studentams nepalankia linkme. Be to šie dydžiai galioja tarpbankinėms paslaugoms. Teikiant lengvatines paskolas studentams su valstybės garantija rizikos laipsnis kredito įstaigoms mažinamas iki minimumo, tad šioje vietoje minėti dydžiai neturėtų būti privalomi“, - situaciją vertina LSS prezidentas Dainius Dikšaitis.
Studentų atstovai pastebi dar ir tai, kad atrankos rezultatai neatitinka stojančiųjų formuotis pradėjusių lūkesčių. LSS primena Švietimo ir mokslo ministro pareiškimus, kad palūkanų ribos neviršys 6 procentų, ir akcentuoja ministerijos pranešimuose žiniasklaidai kartojamą teiginį, kad „siekiama užtikrinti studentams, kurie nepateko į valstybės finansuojamas studijų vietas, palankesnes studijų kreditavimo sąlygas“.
Primename, kad praeitą savaitę Finansų ministro sudaryta komisija atrinko keturias kredito įstaigas, kurioms numatoma siūlyti šiais metais teikti valstybės remiamas paskolas. Numatoma, kad paskolą studentai galės gauti litais arba eurais. Kintamų palūkanų dydis priklausytų nuo palūkanų bazės dydžio kitimo ir kredito įstaigos maržos, kuri būtų ne didesnė nei 3 proc. (Šios dienos sąlygomis palūkanų dydis litais būtų 11,44 procento, eurais – 4,03 procento).
