Įgyvendindama Nacionalinės žmonių su negalia socialinės integracijos programą Vyriausybė patvirtino Lietuvių gestų kalbos vartojimo ir vertėjų paslaugų teikimo 2005–2008 metų programą.
Pasak švietimo ir mokslo viceministro Raimundo Mockeliūno, šios programos pagrindinis tikslas – siekti kurčių asmenų integracijos į visuomenę ir mažinti jų socialinę izoliaciją. Tam jau šiais metais skirta beveik du milijonai litų, o iki 2009 m iš viso planuojama skirti daugiau nei 11 mln. Lt.
Planuojama, kad įgyvendinus šią programą 2008 m. vienas lietuvių gestų kalbos vertėjas teiks paslaugas vidutiniškai 70 kurčiųjų (šiuo metu 1 vertėjas – 160 kurčiųjų ), o prieinamumas padidės beveik 50 proc.
Bus apmokyta daug pedagogų, girdinčių lietuvių gestų kalbos vartotojų, sudarytos sąlygos mokytis gestų kalbos internete paskelbtos programos pagalba, o kurčiųjų mokyklose ir reabilitacijos centruose bus įrengta 15 gestų kalbos kabinetų. Įgyvendinant programą kompiuterinėje laikmenoje ir vaizdajuostėje bus parengtas lietuvių gestų kalbos gramatikos vadovėlis, specialiųjų mokymo priemonių, parengtas ir išleistas lietuvių gestų kalbos žodynas.
Programą parengė tarpžinybinė darbo grupė, kurios sudėtyje buvo netik švietimo ir mokslo, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų ministerijų, bet ir Lietuvos neįgaliųjų reikalų tarybos prie Vyriausybės, Lietuvos kurčiųjų draugijos, apskričių viršininkų administracijų atstovai. Programos vykdymą koordinuoja Lietuvos neįgaliųjų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Beveik 9 tūkst. Lietuvos piliečių yra kurtieji, jų gimtoji kalba – lietuvių gestų kalba. Net 1 tūkst. kurčiųjų – vaikai iki 15 m. Šie asmenys negali naudotis girdintiesiems prieinama informacija ir bendrauti su girdinčiais visuomenės nariais, nes techninėmis priemonėmis nepavyksta reabilituoti klausos, o neturintieji klausos sutrikimų nemoka lietuvių gestų kalbos. Šios priežastys lemia kurčiųjų socialinę izoliaciją, žemą išsilavinimo lygį, menkas galimybes konkuruoti darbo rinkoje, nes kurtieji negali įprastomis sąlygomis įgyti profesijos, įsidarbinti ir dirbti, savarankiškai spręsti iškilusių buitinių bei asmeninių problemų.
Lietuvoje veikia 10 kurčiųjų ugdymo bei profesinio mokymo įstaigų bei dešimtyje mokyklų veikia integruotos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo klasės arba grupės. Veikia specializuotas Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras, kuriame rengiami 6 profesijų specialistai, veikia 14 grupių, dirba 42 mokytojai.
Vienuolikoje šalies aukštųjų mokyklų mokosi per 50 kurčiųjų.
