Lietuvos studentų atstovybių sąjunga džiaugiasi pokyčiais aukštojo mokslo sistemoje, tačiau pabrėžia, kad Mokslo ir studijų įstatymas, kurį ketinama priimti šiandien LR Seime, nėra pakankamai kokybiškai parengtas, o jo įgyvendinimui iš esmės nėra pasiruošta. LSAS dar kartą pabrėžia, jog Mokslo ir studijų įstatymas yra viena iš reformos priemonių, tačiau siekiant esminių pokyčių aukštojo mokslo srityje, prieš priimant įstatymą turėtų būti atlikti paruošiamieji darbai, kurie lems mokslo ir studijų sistemos pertvarkos kokybę.
LSAS ne kartą yra pareiškusi, jog yra būtina atlikti nepriklausomus įvertinimus – auditus, kurių metu būtų atliekamos ne tik standartinės institucijų vertinimo procedūros, bet ir nustatoma, kiek specialistų aukštoji mokykla yra pajėgi parengti kokybiškai, koks yra studentų ir dėstytojų skaičiaus santykis bei kokios yra studijų sąlygos. Toks įvertinimas yra būtinas, kadangi jis leistų teikti objektyvią ir reikalingą informaciją apie aukštąsias mokyklas, o tokia informacija yra būtina abiturientams, nuo kurių pasirinkimo priklausys, ar aukštoji mokykla gaus valstybės finansavimą.
Prieš priimant įstatymą turėjo būti parengta ir detali aukštojo mokslo reformos pasekmių analizė, kurioje būtų aprėpti visi galimi neigiami socialiniai, akademiniai, ūkiniai, ekonominiai, migracijos bei tarptautiniai aspektai. LSAS manymu, Švietimo ir mokslo ministerijos parengta ir visuomenei pristatyta analizė apibrėžia tik projektuojamas teigiamas pasekmes, todėl numatyti neigiamus pertvarkos aspektus ir jų įveikimo būdus yra neįmanoma. Todėl, dar iki įstatymo svarstymo turėjo būti sukurtas ir priemonių planas, kuriame būtų apibrėžtos priemonės, kaip apsaugoti būsimus studentus nuo skubotai vykdomos reformos galimų klaidų ir neigiamų pasekmių.
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga pabrėžia, kad nors reforma grindžiama sąmoningu abituriento pasirinkimu, dabartiniai abiturientai neturi sąlygų objektyviai išsirinkti studijų. Todėl turi būti sukurta vieša informacinė bazė, kurioje abiturientai rastų objektyvią ir pakankamai detalią informaciją apie bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą ir studijų programą: aukštųjų mokyklų studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, finansinę, ūkinę veiklą ir lėšų naudojimą; studijų programų kokybės įvertinimą ir akreditacijos rezultatus; absolventų įsidarbinimo pagal įgytą specialybę rodiklius ir per 5 pirmus darbo metus gaunamų pajamų vidurkį; dėstytojų kvalifikaciją, jų amžiaus vidurkį bei studentų nuomonę apie dėstančius dėstytojus; aukštosios mokyklos infrastruktūrą, veiklos, finansines ir išorinio vertinimo ataskaitas, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais; stipendijų ir kitas skatinimo sistemas, mokamų studijų kainas; praktinį studentų rengimą; mobilumo galimybes.
Rotacijos sistema turi būti įvesta, kaip viena iš motyvacijos priemonių siekti geresnių studijų rezultatų. Apibrėžiant rotacijos sistemą turėtų būti įvertinta tai, kad studentai iš socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių pagal dabartinį rotacijos apibrėžimą turi mažiau galimybių gauti valstybės finansavimą studijoms.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos nuomone šiuo metu pateiktas studijų finansavimo per “studijų krepšelius” principas nekeičia studijų sistemos finansavimo iš esmės, nėra paremtas sėkminga tarptautine patirtimi, neužtikrina kokybinių pokyčių bei nėra adekvatus dabartinei ekonominei situacijai.
Prieš priimant įstatymą turėjo būti numatyta, kaip veiks visa aukštojo mokslo sistema, o su parengtais poįstatyminiais teisės aktais visuomene turėjo būti supažindinta dar prieš Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Mokslo ir studijų įstatymą. Visos aukštojo mokslo finansavimo ir prieinamumo sąlygos, saugikliai, veikimo principai bei mechanizmai atsispindės poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl juose numatyti principai turėjo būti išdiskutuoti bei koreguoti dar prieš priimant įstatymą.
Įstatyme apibrėžtas finansavimo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad aukštosios mokyklos konkuruotų tarpusavyje siūlydamos kokybiškas studijas, o ne didindamos studentų skaičių, kuris užtikrintų mokyklos finansavimą. LSAS vieną iš pertvarkos grėsmių mato neadekvatų studentų skaičiaus didinimą aukštosiose mokyklose siekiant pritraukti papildomą finansavimą.
LSAS pabrėžia, jog studijų kaina valstybės nefinansuojamose vietose neturėtų būti didesnė nei studijų kaina tos pačios aukštosios mokyklos, tos pačios studijų pakopos ir tos pačios studijų programos valstybės finansuojamose studijų vietose.
Poįstatyminiuose teisės aktuose numatytoje paskolų sistemoje sąlygos yra prastesnės nei šiuo metu. Palūkanų norma neturėtų viršyti 5%, paskolos grąžinimas turi prasidėti ne anksčiau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo, tačiau grąžinimas turi būti susietas su absolvento pajamomis, paskola turi būti nurašoma, jeigu per 15 metų po studijų baigimo asmuo neįsidarbina pagal įgytą kvalifikaciją arba jeigu jo pajamos nepasiekia vidutinio darbo užmokesčio vidurkio. Taip būtų užtikrinta valstybės atsakomybė už išsilavinimo kokybę. Be to, visų rūšių paskolas turi gauti ne tik naujai įstojusieji, bet ir iki 2009 m. pradėję studijuoti studentai.
Aukštųjų mokyklų studentai, kurių studijų kaina bakalauro studijų metu viršys 50 tūkst. Lt, neturės sąlygų gauti paskolos, pakankamos padengti studijų kaštams. Todėl siūlome, kad įsiskolinimo dydis, skirtas studijų kainai sumokėti, nebūtų ribojamas. Tuo tarpu maksimalūs įsiskolinimų, skirtų gyvenimo išlaidoms padengti, dydžiai turi būti atskirti pagal studijų pakopas: bakalauro studijų laikotarpiu – 240 BSI (32 tūkst. Lt); magistro studijų laikotarpiu – 120 BSI (15,6 tūkst. Lt); doktorantūros studijų laikotarpiu – 120 BSI (15,6 tūkst. Lt). Pabrėžiame, kad galimybių skolintis sistema negali būti tapatinama su studijų prieinamumo užtikrinimu.
LSAS atsargiai vertina ir tai, ar galima paskolų našta studentams yra ir bus adekvati vertinant ekonominę šalies ir gyventojų situaciją. Paskolų sistemos modelį, kuriame būtų valstybės pasiskolintos ir įneštos lėšos, LSAS manymu būtų socialiai saugesnis. Atkreipiame dėmesį, jog verslo sektorius yra ne labdaros teikėjai, o privati struktūra, todėl suderinti socialiai saugią paskolų sistemą su numatytomis paskolų nurašymo ir paskolų grąžinimo nukėlimo sąlygomis bus neįmanoma. Taip pat derėtų įvertinti, ar valstybės įsipareigojimas verslo struktūroms esant tiesioginio dalyvavimo sistemai bus įkandamas, ar biudžete bus numatoma pakankamai lėšų sistemai remti bei, ar toks valstybės įsipareigojimas nesukels pavojaus valstybės finansinei nepriklausomybei. Pastebime, jog valstybės, kurios turėjo panašias sistemas, šiuo metu jų atsisako, kaip neefektyvių ir valstybei nenaudingų.
LSAS pabrėžia, jog aukštojo mokslo sistemoje negali būti suabsoliutinami laisvosios rinkos principai, kadangi išsilavinimas teikia naudą bei yra svarbus ne tik išsilavinimo gavėjui, bet ir visai valstybei.
