Siekdama kuo išsamiau informuoti abiturientus apie aukštojo mokslo reformą ir pagrindines jų lauksiančias naujoves, nelaukdama Mokslo ir studijų įstatymo priėmimo Seime, Švietimo ir mokslo ministerija skelbia būsimiems pirmakursiams aktualiausių poįstatyminių aktų projektus.
Ministerija informavo abiturientus, studentus ir akademinę bendruomenę apie numatomas taisykles, kuriomis remiantis bus sudaroma abiturientų eilė „studijų krepšeliams“ gauti, pagrindinius principus, kuriais remiantis bus skirstomas valstybės finansavimas tarp sričių.
„Abiturientai ir akademinė bendruomenė susitikimuose su ministru kelia klausimą, kur rasti tikslią informaciją apie valstybės finansavimo skyrimo tvarką, priėmimo į aukštąsias mokyklas etapus ir datas, normines kainas. Svarbiausių poįstatyminių aktų projektus jau esame paruošę, reformos pradžiai būtini žingsniai, priėmimo tvarkos ir mechanizmai iš principo suderinti – šiuo metu nekantraudami laukiam Seimo galutinio apsisprendimo. Tikimės, kad Seimas balsuos dėl aukštojo mokslo reformos jau artimiausiu metu“, - sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Abiturientai, studentai, akademinė bendruomenė informuoti apie numatomus abiturientų eilės valstybės finansavimui gauti sudarymo principus, priėmimo datas, normines kainas, kurias valstybė aukštosioms mokykloms mokės už studentų parengimą.
Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2009 m. tvarkos aprašo projekte nurodyti kriterijai, kuriais vadovaujantis bus priimami stojantieji į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas vietas, nustatyti geriausiųjų eilės formavimo principai. Aukštosios mokyklos, priimančios stojančiuosius į valstybės finansuojamas vietas, naudos vieningą svertinių koeficientų sistemą konkursiniam balui skaičiuoti.
Stojantieji į aukštąsias mokyklas bus priimami pagal trijų brandos egzaminų įvertinimų ir vieno metinio pažymio, padaugintų iš svertinių koeficientų, rezultatus. Bus atsižvelgiama ir į stojančiųjų dalyvavimą olimpiadose.
Išimtis taikoma stojantiesiems į meno studijų srities programas dėl šių studijų specifikos. Stojantiesiems į šias programas didžiausios įtakos turės stojamieji egzaminai. Šie stojamieji egzaminai aukštųjų mokyklų turės būti vykdomi bendrai. Planuojama, kad bus sudaromos dvi atskiros geriausiųjų eilės priėmimui į kolegijas ir universitetus. Tam organizuojamas bendras studentų priėmimas, kurį vykdys Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija.
Taip pat parengti ir paskelbti kiti naująjį Mokslo ir studijų įstatymą lydėsiantys teisės aktų projektai: dėl 2009 m. studijų finansavimo tvarkos, dėl lėšų studijų išlaidoms paskirstymo pagal studijų sritis ir dėl preliminarių norminių studijų kainų.
Vienas iš svarbių projektuojamos naujos studijų finansavimo sistemos elementų – norminės studijų kainos, arba maksimalus „studijų krepšelis“. Jis parodo didžiausią lėšų sumą, kurią valstybė per metus ketina skirti vieno studento studijoms. Be to, tai yra svarbi gairė aukštosioms mokykloms, kurios turi apsispręsti dėl studijų kainų dydžio stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Net 70-80 proc. norminės studijų kainos dydžio sudaro atlyginimai dėstytojams.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymo projektą, studijų kainą nustato aukštoji mokykla (ši kaina nustatoma savarankiškai, nepriklausomai nuo maksimalaus studijų krepšelio nustatymo tvarkos). Kai aukštosios mokyklos nustatyta studijų kaina viršija norminę studijų kainą, valstybės biudžeto lėšomis apmokama tik pastaroji. Valstybės finansuojamiems valstybinių aukštųjų mokyklų studentams šiais atvejais jokių papildomų mokesčių už mokslą mokėti nereikia.
2009 m. valstybės biudžeto lėšos pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentų, įstojusių į aukštąsias mokyklas 2009 m., studijoms valstybės finansuojamose studijų vietose, paskirstytos pagal studijų sritis: universitetinėms studijoms – 25 717 tūkst. Lt, koleginėms studijoms – 14 751 tūkst. Lt.
Teisės aktų projektai skelbiami mokslo ir studijų reformai skirtoje svetainėje www.mokslas.lt.
