Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) bendruomenė išplatino kreipimąsi visiems LR Seimo nariams prašydama nevykdyti reformos skubotai ir papildomai nagrinėti tokias temas kaip „krepšelių“ skyrimo tvarka, rotacija, aukštojo mokslo prieinamumas, universitetų valdymas bei kitos.
Prieš pradedamą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų svarstymą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, universiteto bendruomenė dar kartą pateikė pastabas dėl siūlomų pakeitimų ir skatino įvertinti realią situaciją bei galimas pasekmes.
„Palaikome ir skatiname būtinybę reformuoti aukštąjį mokslą Lietuvoje. Tačiau tie pasiūlymai, kurie svarstomi ir pateikiami dabar, ne tik kelia nerimą, bet daugeliu atvejų gali būti žalingi Lietuvos aukštojo mokslo ateičiai. Kreipdamiesi į Seimo narius tikimės, kad reforma nebus tik skambių lozungų masė, o bus iš tikrųjų nukreipta į studijų kokybės gerinimą, studento ir kartų universitetų finansavimo didinimą, universitetų konkurencijos skatinimą“, - sakė VGTU mokslo prorektorius prof. Raimundas Kirvaitis.
Pasak R. Kirvaičio, galimybė studijuoti šiandien reiškia, kad studentas netaps bedarbiu ir atsidurs darbo rinkoje kaip tik tuo metu, kai ekonomika atsigaus ir specialistų poreikis bus didžiausias.
VGTU bendruomenės nuomone, iki šiol diskusijų apie reformos pasekmes buvo nepakankamai, kai kurie aspektai diskusijose nesulaukė dėmesio ir reforma buvo pradėta skubotai.
Kreipimesi VGTU ragina Seimo narius atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją ir paremti idėją aukštojo mokslo reformą svarstyti detaliau atsižvelgiant į šiuos pagrindinius siūlymus:
Įvertinus valstybės poreikius bei situaciją, studentų krepšelius skirti ne atskiriems žmonėms, o studijų kryptims, tokiu būdu užtikrinant, kad ypač reikalingos, bet mažesnio populiarumo studijų kryptys nebūtų sunaikintos. Tai lemtų mažesnę disproporciją tarp mokslo krypčių, mažesnius studentų srautus į specialybes, kurias lengviau mokytis.
Įtvirtinti galimybę po kiekvieno semestro studentams iš mokančio vietos pereiti į nemokančio, taip skatinant jų motyvaciją bei konkurenciją.
Remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, kad Konstitucijoje numatyta universitetų autonomija reiškia teisę savarankiškai nustatyti valdymo formą ir struktūrą, atmesti antikonstitucinę universiteto valdymo tvarką, kai universitetą valdo ministro paskirta taryba, o senatas atlieka tik studijų direkcijos vaidmenį.
