Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) jau trečią kartą organizuoja konkursą „Geriausios metų disertacijos“. Disertacijas konkursui siūlyti gali visi Lietuvos mokslininkai, doktorantai ir LJMS nariai, o geriausias praėjusiais metais Lietuvoje apgintas fizinių, technologijos ir biomedicinos bei humanitarinių ir socialinių mokslų disertacijas atrinks autoritetinga komisija, sudaryta iš Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Tradicine tapusi iškilminga apdovanojimų ceremonija bus surengta 2009-ųjų pavasarį Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose.
Šiais apdovanojimais siekiama didinti jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą. „Turime tikslą skatinti doktorantus rengti disertacijas, atitinkančias ambicingą mūsų organizacijos viziją, kad Lietuvos mokslininkai taptų pasaulinio lygio mokslo elitu“, - tvirtina LJMS pirmininkė dr. Vilma Petrikaitė.
Iniciatyvą apdovanoti jaunuosius mokslų daktarus palaiko ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, pernai įteikęs prizus geriausių 2007 metų disertacijų autoriams. „Lietuvai būtina stipri mokslininkų bendruomenė, turinti didelę įtaką nustatant mokslo prioritetus ir kokybę. Jūsų iniciatyvą rinkti geriausią metų disertaciją laikau ėjimu būtent šiuo keliu“, - apdovanojimų ceremonijos metu pabrėžė Prezidentas.
Pernai iš 63 apdovanojimui pasiūlytų disertacijų 37 buvo iš fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų, 26 – iš humanitarinių ir socialinių mokslų.
Renkant geriausius darbus, atsižvelgta į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tyrimų metodologijos efektyvumas ir inovatyvumas, išvadų pagrįstumas, disertacijos originalumas. Didelis dėmesys buvo skirtas disertacijos tema publikuotų darbų kokybei, atliktų tyrimų svarbai tarptautiniu lygiu.
Disertacijas vertino kompetentingi ekspertai – didelę mokslinio darbo patirtį sukaupę Lietuvos ir užsienio mokslininkai: prof. Algis Mickūnas, atskridęs net iš JAV, prof. Algis Galdikas, prof. Eugenijus Butkus, prof. Vida Mildažienė, prof. Daiva Rastenytė, prof. Egidijus Aleksandravičius, filologas prof. Pietro U. Dini iš Italijos bei fizikas prof. Laszlo P. Csernai iš Norvegijos, kuris yra ir Nobelio premijų komisijos narys.
Geriausių 2007 m. disertacijų konkurso nugalėtojais tapo dr. Gražvydas Lukinavičius ir dr. Mindaugas Strockis.
Biotechnologijos institute besidarbuojantis G. Lukinavičius savo tarptautiniu mastu nemenko susidomėjimo sulaukusiame darbe nagrinėjo metiltransferazių katalizuojamų funkcinių grupių įvedimą specifinėse DNR sekose. Jaunojo mokslininko atradimai atveria kelią selektyviam gamtinių makromolekulių (DNR, RNR, baltymų ar angliavandenių) žymėjimui. Šie nauji molekuliniai įrankiai gali būti plačiai naudojami įvairiose technologijose pradedant genetinės atrankos zondų kūrimu ir baigiant nanomechanizmų DNR pagrindu konstravimu.
Geriausios socialinių ir humanitarinių mokslų disertacijos autoriumi praėjusiame konkurse pripažintas Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktaras M. Strockis savo disertacijoje išnagrinėjo graikų ir lotynų kalbų rašytinio kirčio žymėjimo įtaką lietuvių kirčio žymėjimo istorijai. Dėl plataus konteksto M. Strockio darbas yra svarbus ne tik lietuvių bei lotynų akcentografijos istorijai, bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinės tradicijos tyrimams.
Kasmet Lietuvoje apginama virš 350 daktaro disertacijų. LJMS pirmininkės V. Petrikaitės teigimu, didelis apgintų disertacijų skaičius konkurso organizatorių nė kiek negąsdina: „tikimės, kad ir šiemet Lietuvos mokslo bendruomenės atstovai aktyviai domėsis savo kolegų darbais ir siūlys konkursui kuo daugiau kokybiškų disertacijų“.
Disertacijas konkursui „Geriausios metų disertacijos 2008“ gali siūlyti visi Lietuvos mokslininkai bei doktorantai, nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. užpildę siūlymo formą internete adresu http://ljms.lt/disertaciju-konkursas. Patys autoriai savo disertacijų apdovanojimams laimėti teikti negali.
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga konkursą „Geriausios metų disertacijos“ organizuoja nuo 2006-ųjų. Šią iniciatyvą rėmė šveicarų fondas Gebert Rüf Stiftung, bankas DnB Nord, UAB „Ekspla“, leidykla „Alma littera“.
Paieška archyve
