Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos taikosi prie pasaulinės švietimo tendencijos, kuri pagrįsta nuostata, kad ne moksleiviai, o mokykla derinasi prie vaikų poreikių. Kuriamos mokymosi programos, kurių tikslas – užkrėsti vaikus noru mokytis ir padėti atsiskleisti jų gabumams.
Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigto Švietimo plėtotės centro specialistai įgyvendino projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 m. mokiniams“. Jis, kaip eksperimentas, trejus metus vyko 26 šalies mokyklose.
„Projekto tikslas – patenkinti individualius vaikų mokymosi poreikius. Kiekvienam vaikui turi būti suteikta galimybė pasirinkti programą pagal savo polinkius. Kiekvienas esame individualus, ir mokykla turi padėti atskleisti gabumus“, – tvirtino projekto vadovė, Švietimo plėtotės centro Matematikos, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo skyriaus vedėja Sonata Likienė.
Visiems 9-10 klasių mokiniams akademinius dalykus: kalbas, matematiką, gamtos mokslus, geografiją ir istoriją – projekto metu siūlyta mokytis ne tik įprastu būdu (sprendžiant uždavinius, mokantis kalbos taisyklių ir kt.), bet ir per praktinę veiklą (pavyzdžiui, atliekant savo miestelio upės vandens tyrimą).
Moksleiviams pasiūlyti į praktinę veiklą orientuoti ir jų polinkius atitinkantys dalykai. Jeigu moksleiviai pageidavo, jie galėjo daugiau pamokų mokytis pagal pasirinktą technologijų programą, vietoj dailės ir muzikos dalykų pasirinkti integruotą meninio ugdymo (dailė, muzika, teatras, šokis) programą arba daugiau savaitinių pamokų skirti kūno kultūrai.
Visi 11-12 klasių mokiniai galėjo rinktis iš šių eksperimentinių technologinio ugdymo programų: turizmo ir mitybos, lengvosios pramonės, statybos ir medžio apdirbimo, taikomojo meno, amatų ir dizaino, verslo ir vadybos. Iš meninio ugdymo programų buvo siūlomi nauji dalykai, tokie kaip grafinis dizainas, kinas ir videomenas, fotografija, kompiuterinės muzikos technologijos.
„Mokytis matematikos galima ne tik sprendžiant uždavinius, bet ir konstruojant šviečiantį žibintą. Vaikai pamato, kad mokyklinės žinios praverčia realiame gyvenime. Jie tampa labiau motyvuoti, labiau domisi tuo, ką mokosi“, – pasakojo Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rima Tuinylaitė.
Į projektą „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14-19 m. mokiniams“ įtrauktos eksperimentinės programos pasitvirtino, todėl dabar jos yra įtrauktos į Bendruosius ugdymo planus, pagal kuriuos mokosi visos Lietuvos mokiniai.
Per trejus metus projektui skirti 6 mln. litų iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų. Dalis jų teko projektui administruoti, pedagogams mokyti, taip pat specialiai įrangai pirkti, kabinetams atnaujinti. Šiam projektui tęsti per ateinančius 6 metus numatyta skirti apie 10 mln. litų iš ES struktūrinių fondų.
