Reikalaudami Vyriausybės vykdyti duotus pažadus į protesto akciją antradienį rinkosi aukštųjų mokyklų dėstytojai. Dviejų valandų įspėjamajame streike dalyvavo 11 universitetų ir 3 kolegijų darbuotojai.
Streikas visuose Lietuvos universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose vyko nuo 10 val. iki 12 val.
Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose dėstytojai išėjo į gatves, o kituose šalies miestuose dėstytojai liko savo darbo vietose.
Anot Lietuvos radijo korespondentės Kaune Agnės Kairiūnaitės, aktyviausiai šiame mieste protestavo Lietuvos kūno kultūros akademijos bendruomenė.
Prie akademijos susirinko apie 200 žmoniių. Prie dėstytojų prisijungė ne tik aptarnaujantis personalas, bet ir studentai, profsąjungų atstovų išdėstytus reikalavimus palydėję plojimais.
Kiti Kauno universitetai viešų akcijų nerengė, tačiau ten taip pat nevyko paskaitos, dėstytojai bendravo su studentais.
Profsąjungos atstovai pabrėžė, kad nors ne visi šalies universitetai surengė viešas akcijas, savo tikslų siekiančios aukštosios mokyklos išlieka vieningos.
Vilniaus Gedimino technikos universitete keli šimtai ramiai nusiteikusių protestuotojų, iš jų daugiausia dėstytojų, išreiškė savo solidarumą ir vietoj paskaitų rėžė kalbas, praneša ELTA.
„Pirmąkart streikuoja universitetai. Apima dvejopas jausmas. Džiugu, kad aukštosios mokyklos susivienijo pareikšti reikalavimus Vyriausybei dėl jų įsipareigojimų nevykdymo. Mes jau nebelaukiame ištiesę ranką, o keliame reikalavimus. Tie reikalavimai, jei bus įvykdyti, padės universitetams artėti prie normalaus gyvenimo, prie savo funkcijų vykdymo, ir dėstytojų, ir darbuotojų atlyginimai bus pakankami. Tikiu, kad dėstytojų darbas taps prestižinis ir vertinamas“, – susirinkusiai miniai kalbėjo VGTU darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Romualdas Malinauskas.
Pasak Aukštaitijos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus, pagaliau aukštųjų mokyklų darbuotojų personalas išdrįso garsiai pasakyti tai, ką kalbėjo ilgą laiką, ir ėmėsi ryžtingų veiksmų. A. Jurgelevičius tikisi, kad antradienį surengtas streikas nebus paskutinis akademikų žingsnis.
Streikuojančius dėstytojus palaikė ir studentai. Pasak VGTU studentų atstovybės prezidento Justino Krūgelio, džiugu, kad ne tik studentai išeina viešai išsakyti savo nuomonę, bet ir visi akademikai, darbuotojai.
„Paradoksalu, kad antrą kartą tenka kalbėti panašioje akcijoje per mėnesį. Tikiuosi, kad šie reikalavimai bus įgyvendinti. Galima suprasti, kad mūsų valstybėje, norint kažką pasiekti, reikia eiti streikuoti. Tai labai liūdna. Švietimas turėtų būti mūsų prioritetinis vedlys, kuris vestų į geresnę valstybės ateitį. Norėčiau, kad valstybė tai suprastų“, – sakė J. Krūgelis.
Tuo metu VGTU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Rimutės Meilūnienės teigimu, Vyriausybės priimta 2009-2011 m. programa suteikė viltį, kad Vyriausybė daro realius žingsnius ir numato ilgalaikes programas didinti atlyginimus ir visiems kitiems mokesčių mokėtojų išlaikomiems biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams. Deja, pasak jos, liūdna, kad norint realizuoti paprastus ir valstybės prioritetus atitinkančius reikalavimus reikia streikuoti.
„Nors dėstytojams atlyginimai šiek tiek ir buvo pakelti, bet mokslo ir studijas aptarnaujantiems darbuotojams – ne. Kai klausėme Švietimo ir mokslo ministerijoje, tai kėlimas numatytas tik 2011-2013 metais. Jeigu teks tiek laukti, tai nebeliks kam ir dirbti“, – sakė R. Meilūnienė.
Ji pabrėžė, kad mokslą ir studijas aptarnaujančių darbuotojų atlyginimas šiandien tesiekia minimalaus darbo užmokesčio dydį, o įvairių mokslinių laipsnių dėstytojų atlyginimai svyruoja nuo 1,3 tūkst. iki 2,8 tūkst. litų.
Protesto akcijas rengę dėstytojai reikalauja iki spalio pabaigos kompensuoti aukštosioms mokykloms jų prarastas lėšas dėl studentų, besimokančių valstybės finansuojamose vietose, atleidimo nuo dalinio mokesčio už studijas.
Taip pat reikalaujama per tą patį laikotarpį grąžinti universitetams 41 mln. litų, kurie neva buvo „nusavinti“ didinant mokytojų atlyginimus.
Be to, nuo sausio reikalaujama padidinti mokslą ir studijas aptarnaujančio ir techninio-ūkinio personalo darbo užmokestį . O taip pat vykdyti Konstitucinio Teismo sprendimą dėl pilno lėšų skyrimo studijoms valstybės finansuojamose vietose.
Vyriausybei iki spalio 30 d. neįvykdžius profesinių sąjungų reikalavimų jos grasinama surengsiančios visuotinį ir ilgalaikį aukštųjų mokyklų darbuotojų streiką.
Pasak Šiaulių universiteto darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Leono Paulausko, universitetai tapo rinkimų kovos įkaitais, neišbrendančiais iš Vyriausybės sukelto chaoso, kas turi mokėti už studijas.
