Europos Komisijos penktojo kasmetinio tyrimo e.Valžios paslaugų Europoje duomenimis, šiuo metu virš 90 proc. viešajam sektoriui, atstovaujančių institucijų turi pastovią prieigą internete, ir 40 proc. pagrindinio viešojo sektoriaus paslaugų yra pilnai veikiančios. Tinkamumo ir prieinamumo kriterijai rodo, jog ES naujosios Šalys Narės yra tokiame lygyje, kuriame senosios 15 ES Šalių Narių buvo prieš dvejus metus. Dabar svarbu užtikrinti, kad e.valdžios paslaugos būtų naudojamos plačiai ir ekstensyviai, siekiant maksimalaus efektyvumo verslui bei piliečiams.
Tyrimo metu buvo išnagrinėta 14,000 interneto svetainių 28 šalyse (25 ES Šalys Narės bei Norvegija, Islandija ir Šveicarija). Naudojamas metodas apibrėžė paslaugų vertinimo kriterijus, išdėstant juos nuo paprastos pristatomosios informacijos interneto svetainėje iki pilnai interaktyvių paslaugų.
Tyrimas parodė, kad pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis aukščiausias yra Švedijoje (89 proc.). Septyniose Europos šalyse – Švedijoje, Austrijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Suomijoje, Norvegijoje ir Danijoje viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis viršijo 80 proc. Tik keturiose šalyse šis rodiklis nepasiekė 50 proc.
Dešimt naujųjų ES Šalių Narių yra vertinimo skalės antrojoje pusėje. Šiuo metu naujųjų ES Šalių Narių vystymasis e.valdžios paslaugų srityje yra tokiame lygyje, kuriame senosios 15 ES šalių buvo prieš dvejus metus, taigi pastebimas ryškus progresas.
Atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą rodiklis siekia 59 proc. Šiuo rodikliu Lietuva gana ženkliai lenkia artimiausias kaimynes Latviją ir Lenkiją bei Vidurio Europos šalis (Čekiją, Vengriją, Slovakiją).
Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse visiškai interaktyvių viešųjų paslaugų lygis (apimančių pilną paslaugos gavimo ciklą nuo užsakymo iki įvykdymo, pvz., užsakyto dokumento pristatymo) kiek žemesnis ir vidutiniškai siekia 40 proc. Geriausiai išvystytos pilną paslaugos gavimo ciklą apimančios paslaugos Švedijoje (74 proc.), Austrijoje (72 proc.) ir Suomijoje (67 proc.). Pagal šį rodiklį Lietuva užima septynioliktą vietą iš 28 ir kartu su Malta bei Portugalija priartėjo prie ES vidurkio - 40 proc.
Tyrimo išvadose teigiama, jog ateityje tolesnis progresas pareikalaus nustatyti aiškias ir veiksmingas sąsajas tarp paslaugų prieigos ir procedūrų, kuriomis vadovaujantis teikiamos paslaugos.
Plačiau susipažinti su tyrimo medžiaga galima Europos Komisijos Informacinės visuomenės teminiame portale.
