Vakar Lietuvos studentų atstovybių sąjunga susitikime su Liberalų ir centro sąjungos atstovais diskutavo apie švietimo ir aukštojo mokslo problematiką šalyje.
Diskusijai studentai kėlė klausimus apie studentų skaičių, psiskirstymą tarp aukštojo mokslo sektorių, teiravosi, kokias priemones partija mato aukštųjų mokyklų akademinės aplinkos gerinimui, kaip tikisi pritraukti geriausius užsienyje dirbančius tyrėjus į Lietuvos mokslo ir technologijų sektorių, domėjosi, kokius papildomo finansavimo šaltinius bei mechanizmus siūlytų aukštosioms mokykloms, kaip siektų pagerinti dabartinę studentų gyvenimo kokybę (bendrabučiai, maitinimo paslaugos).
Liberalų ir centro sąjungos atstovų įsitikinimu, didžiausia problema mūsų šalyje yra nepakankamas mokymo programų orientavimas į asmenybės kūrybingumo ugdymą bei menkas valstybės dėmesys, orientuojant Lietuvos mokslo politiką į naujausių technologojų ir fundamentalių tyrimų sritis. LiCS atstovai teigia maną, kad daugelį problemų išspręstų studijų krepšelis: sureguliuotų ir studentų poreikį, padidintų motyvaciją, skatintų aukštąsias mokyklas konkuruoti ir netgi subalansuotų studentų pasiskirstymą tarp aukštąjį bei profesinį išsilavinimą teikiančių sektorių.
„Kiekvienais metais prieš rinkimus daugelis mūsų, studentų, keliamų problemų dėl aukštojo mokslo situacijos ir nuolatinių problemų tampa labai artimi ir suprantami visų politinių partijų atstovams. Todėl šiemet visų politinių partijų klausiame apie labai aiškius ir konkrečius dalykus. Remdamiesi jų atsakymais būsimos kadencijos metu ne kartą ketiname pasidomėti, ką jau pavyko nuveikti aukštajam mokslui ir kaip tai atitinka rinkiminius pažadus“, - sako LSAS prezidentė Indrė Vareikytė.
Pasak studentų organizacijos vadovės, LSAS gana kritiškai vertina partijos atstovų požiūrį į studijų krepšelio įvedimą, kaip priemonę galinčią iššspręsti visas aukštojo mokslo problemas.
„Mūsų nuomone, krepšelis yra tik viena iš galimų reformos sudedamųjų dalių, kurios įvedimas būtų naudingas kartu su kitomis, kompleksinėmis kokybės kėlimo, valdymo pertvarkos, finansavimo, personalo bei studentų motyvacijos kryptingumo priemonėmis“, - svarsto LSAS prezidentė I.Vareikytė.
Studentų paprašius įvardinti planuojamą specialistų poreikį ir studentų skaičių, kurį užsako valstybė, LiCS atstovai kalbėjo apie šiandien per daug sureikšminamą universitetinį išsilavinimą.
Studentų kritikos sulaukė politikų pasisakymai, kad aukštosios mokyklos turėtų teisę pačios nusistatyti studijų programas ir studijų turinį, mokslo veiklos kryptis, savo vidaus struktūrą, personalo politiką, taip pat teisę disponuoti savo turtu.
Anot LSAS vadovės I.Vareikytės, tokia nuostata yra klaidinga ir prieštaraujanti LSAS pozicijoms, kad valstybė turi pirmiausia įvardinti kiek ir kokių specialistų reikia šaliai, o tik po to, atlikus aukštųjų mokyklų mokymosi aplinkos auditą, įvertinus studijų sąlygas, auditorijų, personalo, mokymo priemonių pakankamumą – galime kalbėti apie savo lėšomis studijuojančiųjų priėmimą.
Ne vienerius metus žinomos studentų bendrabučių problemos bei neplėtojamas pigaus maitinimo tinklas nesulaukė konkrečių sprendimo būdų apžvalgos.
„Keptos bulvės ir kefyras, o jei dar gabalėlis mamos skilandžio – geriausias studentų maistas. Ko daugiau reikia?“, - juokavo LICS lyderis Artūras Zuokas kalbėdamas apie maitinimo įstaigų aukštosiose mokyklose pertvarką.
