Nacionalinė moksleivių akademija, vykdanti gabių Lietuvos vaikų papildomąjį ugdymą, per pirmuosius tris veiklos metus subūrė daugiau nei 740 mokinių iš visos Lietuvos. Taip pirmą kartą šalyje buvo sukurta unikali gabių vaikų papildomo ugdymo tradicija, į kurią aktyviai įsijungė garsiausi Lietuvos universitetų mokslininkai, menininkai, pedagogai, kitų sričių specialistai.
„Akademijos tikslas – sudaryti sąlygas itin gabiems vaikams gauti papildomų dalykinių ir asmenybės ugdymo žinių, gebėjimų, kurių jie neturi galimybės įgyti įprastų pamokų metu“, – teigė Akademijos vadovė doc. dr. Bronė Narkevičienė pranešime vasario 24 d. Kaune vykusioje konferencijoje. Naujos šios veiklos galimybės atsivėrė 2005 m., kai projektas gavo Europos Sąjungos fondo paramą. Mokiniai savo žinias ir gebėjimus gilino Akademijos organizuotose sesijose bei nuotoliniu būdu, su jais dirbo žinomi Lietuvos universitetų mokslininkai, menininkai ir kitų sričių specialistai.
ES finansuojamo projekto metu Akademiją jau baigė 195 moksleiviai. Šiuo metu visi jie mokosi Lietuvos ar užsienio universitetuose, keturi iš jų – studijuoja garsiajame Kembridžo universitete. Už naujų idėjų šaltinį, galimybes jas realizuoti, už „užaugintus sparnus“ dėkojo konferencijoje dalyvavę Akademiją baigę dabartiniai Universitetų studentai, noriai grįžtantys dalintis savo žiniomis su jaunesniais - Arvydas Toleikis, Ignas Kalpokas, Gryta Tatorytė.
2005 metais gavus ES paramą, Akademijoje pradėjo veikti 6 dalykinės (chemijos, ekonomikos, filologijos, fizikos, informatikos ir matematikos) grupės. „Vykdant ir plėtojant projektą, bendradarbiauta su mokslininkais ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Bremeno, Lozanos, Tiubingeno, Nothingemo universitetų, taip pat menininkais, verslininkais, psichologais, politikais - su daugiau nei 150 žymių savo srities profesionalų“, – sakė B. Narkevičienė.
Pasak B. Narkevičienės, svarbus projekto rezultatas – tai, kad suburta stipri mokslo, meno ir verslo specialistų, motyvuotų darbui su gabiais Lietuvos vaikais, komanda, užtikrinanti sėkmingą Akademijos ateities planų įgyvendinimą. Biotechnologijos bendrovės „Fermentas“ valdybos pirmininko prof. Viktoro Butkaus iniciatyva Akademijoje buvo įkurta Biochemijos sekcija, kurios veiklą didžiąja dalimi finansuoja pati bendrovė. Kartu su Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno technologijos universitetu bei M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondu buvo organizuota pirmoji Baltijos šalyse gabių vaikų problemoms nagrinėti skirta tarptautinė konferencija, surinkti duomenys apie gabių vaikų ugdymo patirtį Lietuvoje ir kt. Šiai ir kitai Akademijos tobulinimo veiklai buvo gautas papildomas finansavimas iš „Hansabanko“, bendrovės „TEO LT“, Švietimo ir mokslo ministerijos ir kt.
„Nacionalinė moksleivių akademija – tai unikali patirtis, istorinis šansas tuo pačiu metu gilinti savo profesines žinias, bendrauti su talentingais žmonėmis, tobulinti asmenybę. Tai talentų draugystės tinklas“, – kalbėjo profesorius Leonidas Donskis, Akademijos dėstytojas, projekto valdymo grupės narys.
ES projekto rėmuose Akademija taip pat organizavo specialius kursus, kuriuose daugiau nei 200 mokytojų kėlė savo kvalifikaciją, įgijo dalykinių ir pedagoginių psichologinių žinių, reikalingų darbui su gabiais vaikais. ES finansuojamo projekto metu buvo parengti 6 metodiniai leidiniai, skirti pagilintam matematikos, fizikos, chemijos, informatikos, ekonomikos, lietuvių filologijos mokymuisi, bei specialus, projekto rezultatų sklaidai skirtas leidinys.
