Šalies bendrojo lavinimo mokyklos specialiųjų poreikių moksleivių išugdo beveik dešimt kartų daugiau nei aukštosiose mokyklose vėliau studijuoja jaunuolių su negalia. Kaip vienas iš pagrindinių to priežasčių siūlytina įvardinti prastą aukštųjų mokyklų fizinės bei informacinės, gyvenamosios ir būsto aplinkos pritaikymą žmonių su negalia poreikiams, bendradarbiavimo tarp institucijų stygių.
Tokias įžvalgas atliko Lietuvos studentų sąjunga (LSS) remdamasi praeitą savaitę LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) paskelbtu tyrimu „Specialiųjų poreikių turinčių asmenų mokymosi aprėptis“.
„Tenka pripažinti, jog realiai prieinamos studijos specialiųjų poreikių moksleiviams Lietuvoje kol kas yra siekiamybė. Tai iš dalies lemia pasyvi pačių aukštųjų mokyklų orientacija į specialiųjų poreikių moksleivius bei realiai nepakankamas pasirengimas suteikti tokiems moksleiviams visavertį aukštąjį išsilavinimą.
Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad reikia dar daug ką nuveikti, jog studijų aplinka būtų tinkamai pritaikyta žmonių su negalia poreikiams. Tam reikalinga ir žymiai aktyvesnė partnerystė tarp aukštųjų mokyklų, bendrojo lavinimo įstaigų bei švietimo politiką formuojančių ir ją įgyvendinančių institucijų, - pastebi LSS socialinės integracijos koordinatorė Rūta Ruolytė.
ŠMM tyrimo duomenimis, besimokančiųjų specialiųjų poreikių asmenų dalis lyginant su bendru besimokančiųjų skaičiumi mažėja sulig aukštesniu (nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo) mokymosi lygiu, t.y. šalies bendrojo lavinimo mokyklose besimokančių specialiųjų poreikių moksleivių dalis sudaro 10.3 proc. visų moksleivių. Tuo tarpu aukštosiose mokyklose studijuojančių specialiųjų poreikių asmenų dalis - tik 0.7 proc. visų studentų.
Štai vienoje žmonių su specialiaisiais poreikiais integracijos į aukštąjį mokslą lyderių – Jungtinėję Karalystėje – specialiųjų poreikių asmenų dalis aukštajame moksle siekia 2.4 proc. visų studentų. Anot LSS socialinės integracijos koordinatorės R. Ruolytės, Jungtinėje Karalystėje studijų žmonėms su negalia patrauklumą didele dalimi lemia ir gerai išplėtota specialiųjų paslaugų sistema.
„Lietuvoje tik nedaugelis aukštųjų mokyklų pradeda įgyvendinti planus dėl bent jau minimalių paslaugų teikimo specialiųjų poreikių studentams. Deja, žmonių su negalia konsultavimo centrų steigimo praktika į Lietuvą taip pat skverbiasi vangiai. Džiugina, kad tokius centrus planuojama steigti bent dalyje bendrojo lavinimo mokyklų“, - teigia R. Ruolytė.
Primename, kad Lietuvos studentų sąjunga dar praeitų metų rugsėjį atkreipė dėmesį į tai, kad dalis Lietuvos moksleivių su negalia stoti į aukštąsias mokyklas negali vien todėl, kad jiems nesudaromos sąlygos baigti daugiau nei 10 klasių. LSS pasiūlymus, kaip gerinti aukštojo mokslo prieinamumo situaciją, pateikė ir viešai paskelbtoje organizacijos „Pozicijoje dėl aukštojo mokslo reformos“.
