Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras skaičiuoja, kad žala vien IV ketvirtį padaryta vartotojams apibendrinant visų kategorijų sukčiavimus elektroninėje erdvėje yra per 4,7 mln. Eur. Jų duomenimis, 2023 metais fiksuota virš 5 tūkst. fišingo atvejų, 2022 m. – 3,5 tūkst. Nors atvejų skaičius augo, pernai mažėjo patiriami realūs nuostoliai: nuo 1,9 mln. Eur – 2022 m. iki 1,6 mln. – 2023 m. Vidutinė išviliojama suma per metus sumažėjo nuo 542 Eur iki 300 Eur.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenys rodo, kad, jei palygintume paskutinį praėjusių metų ketvirtį ir pirmus tris šių metų mėnesius, nuorodų į žalingus interneto resursus blokavimo per dieną apimtis išaugo nuo 7 tūkst. iki daugiau nei 12 tūkst. Visgi nors laiku blokuojamų žalingų nuorodų skaičius išaugo, iššūkių stabdant kibernetinius sukčius netrūksta.
RRT apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavo Lietuvos pašto, siuntų pristatymo įmonių, Lietuvos banko, kai kurių komercinių bankų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir mobiliojo ryšio operatorių atstovai.
Daugėja sukčių skambučių
Pasak renginyje dalyvavusių operatorių atstovų, pastaruoju metu sukčiavimo metodai kinta didinant skambučių skaičių.
„Tokiu būdu sukčiai tikisi, kad nors dalis skambučių pasieks vartotojus. Ir šiuo atveju labai svarbu, jei norime rezultatų, kad policija maksimaliai įsitrauktų užkardant tokią veiklą. Itin reikšmingas yra ir tarptautines teisėsaugos bendradarbiavimas, nes sukčiai į Lietuvos vartotojus kėsinasi iš viso pasaulio“, – sako Darius Kuliešius, RRT tarybos narys.
Tuo metu Lietuvos pašto atstovai pastebėjo, kad įsigalėjo ir nauja sukčiavimo tendencija – apsimestinės žinutės siunčiamos remiantis Android ir iOS telefonų funkcionalumu, kai RCS ir iMessage žinutės siunčiamos šifruotais duomenų kanalais ir tampa „nematomos“ operatoriams. Norint jas užkardyti, būtinas kompanijų „Google“ ir „Apple“ įsitraukimas.
Operatorius „Telia Lietuva“ pateikė statistiką, kad vien jų tinkle per 2024 metų pirmą ketvirtį buvo užblokuota 2,5 mln. skambučių iš užsienio su galimai suklastotais numeriais, taip pat blokuota 36,9 tūkst. SMS žinučių, kurios neatitiko su turinio siuntėju suderintų identifikacinių požymių. „Bitė Lietuva“ skelbia, kad per 14 pastarųjų dienų blokavo beveik 70 tūkst. sukčių iš viso pasaulio skambučių, prisidengusių lietuviškais numeriais.
„Tai įrodo, kad mūsų priimtos priemonės dėl skambučių blokavimo su galimai suklastotais numeriais yra veiksmingos, tačiau jas dar galima tobulinti priimant išplėstinį variantą, kad operatoriai matytų ne tik savo, bet ir visus vartotojus, kurie užsienyje naudojasi mobiliojo ryšio paslaugomis. Tokiu būdu dar labiau sustiprintume apsaugą nuo apsimestinių mobiliojo ryšio skambučių iš užsienio“, – pabrėžia D. Kuliešius, RRT tarybos narys.
2023 m. RRT įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius blokuoti trumpąsias žinutes su nuorodomis į žalingus interneto resursus bei persiųsti tik tokias vardines trumpąsias žinutes, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius. Dar vienas įpareigojimas – blokuoti Lietuvos fiksuotojo ryšio numerius, jei fiksuoto ryšio numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje taip pat blokuoti Lietuvos mobiliojo ryšio numerius, jei operatorius nustato, kad šiais numeriais skambučiai inicijuojami užsienyje, o abonentai tuo metu nėra išvykęs iš Lietuvos.
Operatoriai privalo blokuoti ir nesiųsti tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams. Operatoriai taip pat privalo blokuoti tarptautinio tarptinklinio ryšio skambučius, inicijuotus iš operatoriaus savo abonentams suteiktų numerių, kai abonentai nėra išvykę iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar nesinaudoja tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugomis.
