Lietuvai artėjant link gigabitinės visuomenės, kurios transformacija daugiausiai priklauso nuo to, kaip šalyje išplėtota ryšių infrastruktūra, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sausį baigė pusę metų trukusį Plačiajuosčio ryšio aprėpties tyrimą.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Tiek Europai, tiek ir Lietuvai siekiant ambicingų gigabitinės visuomenės tikslų, ypač svarbu žinoti kur esame ir kiek dar liko nueiti, kad juos pasiektume. Tad pagrindinis tyrimo tikslas ir buvo įvertinti esamą elektroninių ryšių tinklų, kuriais gali būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos, įskaitant labai pralaidžius tinklus, aprėptį. Bendrai plačiajuosčio ryšio aprėptį matuojame jau ne vienerius metus, tačiau šiuo tyrimu atskleidžiame statistinius duomenis nauju pjūviu – įvertiname aprėptį geografiniu aspektu ir atvaizduojame tai interaktyviajame žemėlapyje. Toks informacijos pateikimas leis detaliau identifikuoti vietoves, kuriose trūksta tiek privačios, tiek viešosios iniciatyvos vystyti itin pralaidžius plačiajuosčio ryšio tinklus – t. y. tas vietoves, į kurias reiktų nukreipti tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus pastangas siekiant jau minėtų ambicingų gigabitinės visuomenės tikslų“, – aiškina Giedrius Pūras, RRT tarybos narys.
Tyrimo metu surinkti duomenys nustatant su radijo dažnių (kanalų) skyrimo ir jų naudojimo sąlygomis siejamus aprėpties reikalavimus, elektroninių ryšių paslaugų, teikiamų pagal universaliųjų paslaugų įpareigojimus, prieinamumą.
Vartotojams ši informacija taip pat gali būti naudinga siekiant įvertinti kokią didžiausią greitaveiką jie gali gauti konkrečioje teritorijoje – tiesa, žemėlapis pateikia iš visų tinklų apibendrintus greitaveikos rezultatus, t. y. konkrečioje vietoje atvaizduojamas tik to tinklo, kuris gali užtikrinti didžiausią greitaveiką rezultatas ir individualūs teikėjai neatskleidžiami.
Siekia paskatinti didelės spartos paslaugų naudojimą
Pasak G. Pūro, tyrimo metu buvo surinkti duomenys iš 65 savo tinklus Lietuvoje išvysčiusių fiksuotojo ryšio ir 3 mobiliojo ryšio operatorių. Apibendrinti rezultatai bus prieinami visuomenei, verslui ir sprendimų priėmėjams – taip siekiama maksimaliai patenkinti augančius elektroninių ryšių vartotojų interesus. Surinkti duomenys bus periodiškai atnaujinami, atsižvelgiant į tinklų plėtros tempus, bet ne rečiau kaip kas 3 metus. Ateityje taip pat numatoma tobulinti ir duomenų pateikimo funkcionalumą.
„Reikia pastebėti, jog nepaisant gana gerų galimybių gauti 1 Gb/s duomenų perdavimo paslaugas, Lietuvoje tokiomis paslaugomis besinaudojančių vartotojų skaičius yra pakankamai mažas – tik 1,69% namų ūkių užsisako 1 Gb/s interneto prieigos paslaugas. Tad tikimės, jog RRT paskelbtas žemėlapis vartotojams leis identifikuoti tokių paslaugų prieinamumą bei paskatins ir šių itin didelės spartos paslaugų naudojimą Lietuvoje“, – sako RRT tarybos narys.
Reikės daugiau investicijų
Marijus Balnys, Plačiajuosčio ryšio tinklų aprėpties tyrimo vadovas, aiškina, kad, remiantis rezultatais, plačiajuosčio ryšio tinklai Lietuvoje išvystyti išties neblogai.
„Pavyzdžiui, vertinant visos Lietuvos situaciją, bendra tinklų, galinčių užtikrinti nedidelę duomenų perdavimą spartą (2, 10, 30 Mb/s), ir aprėptis yra labai gera. Tinklų aprėpties mažėjimas matomas analizuojant. Tačiau tinklų, gebančių užtikrinti didesnes (100 Mb/s ir daugiau) spartas aprėptis yra kiek mažesnė, o ypač pralaidžių (1 Gb/s ir daugiau) – ženkliai mažesnė, tad, siekiant gigabitinės visuomenės tikslų, tikrai dar reikės įdėti pastangų. Detaliau vertinant situaciją, galima konstatuoti, kad minimalus (2 Mb/s) ryšys užtikrinamas absoliučiai daugumai namų ūkių. Populiariausia 100 Mb/s duomenų perdavimo sparta gali naudotis 8 iš 10, o labai greitu 1 Gb/s duomenų perdavimu kol kas gali mėgautis tik 3 iš 10 namų ūkių“, – dėsto M. Balnys.
Tyrimu buvo siekiama yra įvertinti elektroninių ryšių tinklų duomenų perdavimo greitaveikos galimybes, tad kiekvieno tinklo atžvilgiu yra pateikiama maksimali galima gauti duomenų perdavimo sparta, bet ne konkreti vartotojų užsakoma sparta.
Remiantis tyrimo duomenimis, geriausi tinklų išvystymo rodikliai pasiekti savivaldybėse apimančios didžiųjų Lietuvos miestų teritorijas, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje. Kaip aiškina M. Balnys, miestuose savo tinklus vysto ir jais paslaugas teikia daugiau operatorių, dėl to rezultatai nestebina.
„Prasčiausia situacija savivaldybėse besiribojančiose su ne ES šalimis. Tokia kaimynystė tam tikrais atvejais riboja galimybes vystyti elektroninių ryšių tinklus, be to šios savivaldybės pasižymi mažesniu gyventojų tankumu bei gausiais miškų masyvais, kas dar labiau apsunkina elektroninių ryšių tinklų plėtrą“, – pabrėžia M. Balnys, RRT Elektroninių ryšių reguliavimo grupės vyr. patarėjas.
Tyrimo rezultatai pateikiami RRT internetinėje svetainėje.
RRT parengtas plačiajuosčio ryšio aprėpties žemėlapis suteikia galimybes pamatyti fiksuotojo, mobiliojo arba abi technologijas apimančio (mišraus) elektroninių ryšių tinklo aprėptį pagal užtikrinamas skirtingas spartas ir teritorinį lygmenį.
