Jau seniai teigiama, kad naudojimasis internetu, socialinės žiniasklaidos programėlėmis ir išmaniaisiais telefonais daro neigiamą poveikį mūsų psichikos sveikatai. Tačiau naujame tyrime, kuriame buvo naudojami daugiau nei 2 mln. žmonių duomenys, šis įsitikinimas paneigiamas. Tyrėjai teigia, kad jie ieškojo faktoriaus, siejančio technologijas su psichikos gerove, bet jo nerado.
Oksfordo interneto instituto (OII) žmogaus elgsenos ir technologijų profesorius Andrew Przybylski ir OII mokslinis bendradarbis Matti Vuorre yra tyrimo „Pasaulinė gerovė ir psichikos sveikata interneto amžiuje“ autoriai. Jame nagrinėjamas seniai paplitęs įsitikinimas, kad internetas daro žalingą poveikį naudotojų psichikos sveikatai.
Vienas iš reikšmingų šio tyrimo skirtumų nuo panašių tyrimų – platus duomenų rinkinys. Tyrėjai 2005-2022 m. surinko 2,4 mln. 15-89 metų amžiaus žmonių 168 šalyse duomenis. Pirmojoje tyrimo dalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama dalyvių psichologinei savijautai, pagrįstai savianalize apie pasitenkinimą gyvenimu, teigiamus išgyvenimus ir neigiamus potyrius. Tai buvo sugretinta su kiekvienos šalies interneto ir mobiliojo plačiajuosčio ryšio diegimu per pastaruosius du dešimtmečius.
Antroje tyrimo dalyje daugiausia dėmesio skirta psichikos sveikatai, remiantis metaanalitiniais nerimo, depresijos ir savęs žalojimo rodikliais per 20 metų ir jų sąsajomis su interneto ir plačiajuosčio ryšio technologijų diegimu.
Tyrėjai padarė išvadą, kad per pastaruosius dvidešimt metų įvyko tik nedideli ir nenuoseklūs visuotinės gerovės ir psichikos sveikatos pokyčiai. Ir taip yra nepaisant to, kad interneto naudojimas pasaulyje išaugo nuo 17 % 2005 m. iki 65,7 % 2023 m., o tai rodo, kad tarp šių dviejų dalykų nėra jokio ryšio.
