Be daugelio kitų pakeitimų, pagal naująsias taisykles reikalaujama, kad vartotojų prietaisų, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, baterijos būtų lengvai išimamos ir keičiamos. Šiandien daugumoje telefonų taip toli gražu nėra, tačiau taip buvo ne visada.
Ankstesniais mobiliųjų telefonų laikais (prisiminkime „Nokia 5190“, „Nokia 3310“, „Motorola Razr V3“) baterijos keitimas užtrukdavo vos kelias sekundes. Įkrovimo technologija nebuvo tokia greita, todėl neretai tekdavo nešiotis atsarginį akumuliatorių, kurį reikėdavo pakeisti, kai išsikraudavo pagrindinis akumuliatorius.
Dauguma akumuliatorių buvo atskiri moduliniai blokai, kuriuos buvo galima pakeisti atlaisvinus fiksatorių ir ištraukus. Telefonuose su vidiniais akumuliatoriais tiesiog nuimdavote galinį prietaiso dangtelį, išimdavote akumuliatorių, įdėdavote naują ir uždėdavote atgal.
Ilgainiui gamintojai atsisakė lengvai keičiamų akumuliatorių ir ėmė naudoti „sandarius“ telefonus, kurių dizainas buvo aptakesnis. Daugelis vartotojų pasisakė prieš šį pokytį, bet ilgainiui dauguma priėmė jį kaip naują normą ir perėjo prie naujos tvarkos. Naujosios ES taisyklės gali priversti gamintojus atsiversti istorijos vadovėlius ir iš ten semtis idėjų kaip pagaminti telefoną su lengvai išimama baterija.
