Lietuvių įkurta aerokosmoso pramonės ir kibernetinės saugos srityse dirbanti bendrovė „Astrolight“ atliko sėkmingą bandymą, siekdama perduoti duomenis lazerio spinduliu ir taip sukurti naują, žymiai saugesnę ryšio priemonę, rašoma kompanijos siųstame pranešime žiniasklaidai.
„Astrolight“bandymas su lazeriniu ryšiu / Bendrovės archyvo nuotr.
„Didėjant duomenų kiekiui, atsiranda radijo kanalų pralaidumo problema, dėl to perduodamų duomenų kiekis tarp mobiliųjų įrenginių, automobilių ir palydovų negali patenkinti rinkos poreikių. Dirbdami kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru siekiame ištobulinti lazerinio ryšio technologijas, kurios leistų padidinti perduodamų duomenų kiekį ir spartą tūkstančius kartų“, – tvirtina bendrovės „Astrolight“ direktorius dr. Vidmantas Tomkus.
Išskirtinis lazerinio ryšio bruožas ir privalumas – žymiai didesnis elektromagnetinių bangų dažnis ir labai maža lazerio pluošto skėstis, lyginant jį su radijo diapazono bangomis. Tai padeda ne tik padidinti duomenų spartą, bet ir užtikrinti ryšio saugumą. Lazerio spindulys, net ir perduodamas tūkstančio kilometrų atstumu, išplinta tik iki kelių dešimčių metrų skermens, o tai reiškia, kad tik siaurame lazerio spindulyje esantys imtuvai galės priimti tokį signalą. Tai ženkliai padidina ryšio saugumą, nes lazerio spindulį yra labai sunku perimti ar nuslopinti, priešingai nei radijo bangas, kurios sklisdamos išplinta keliolika kartų daugiau.
„Astrolight“ su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros finansavimu, bendradarbiaudama su Fizinių ir technologijos mokslų centru ir Antano Gustaičio aviacijos institutu, jau atliko pirmuosius bandymus, kurių metu buvo naudojamas lazerinis ryšys. Eksperimento tikslas – užmegzti lazerinį ryšį 10 km atstumu miesto teritorijoje. Kaip gerai matomas objektas buvo pasirinktas Vilniaus televizijos bokštas, jame pritvirtintas 5 cm skersmens atspindintis elementas, grąžinantis signalą iki imtuvo. Siunčiamas signalas iš 5 km atstumu nutolusio pastato nukeliauja iki Televizijos bokšto ir atsispindėjęs grįžta atgal į šalia įrengtą imtuvą.
„Norint užmegzti ryšį, mums teko pasiekti net trijų tūkstantųjų laipsnio dalių lazerio nukreipimo tikslumą. Tai pirmasis bandymas, pademonstravęs, kad mūsų kuriama sistema gali veikti gana dideliu tikslumu“, – teigia dr. Laurynas Mačiulis, bendrovės vykdantysis direktorius ir buvęs pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ misijos technikos vadovas.
Bendrovė šiuo metu toliau eksperimentuoja su duomenų perdavimu, siekdama užtikrinti dar didesnį lazerio spindulio nutaikymo tikslumą ir pasiekti 1 Gbps duomenų perdavimo lazeriu spartą. Dar šiais metais įmonė planuoja pradėti lazerinio ryšio bandymus su dirbtiniais Žemės palydovais.