Jei domitės palydovine navigacija, tuomet gal teko girdėti, kad 2005 metais Europos Sąjunga užsimojo konkuruoti su amerikiečių GPS palydovų tinklu ir pradėjo vykdyti „Galileo“ programą. Pirmasis busimos europinės navigacijos sistemos palydovas GIOVE-A į orbitą pakilo tų pačių metų gruodį, bet vėliau apie „Galileo“ kažkodėl lyg ir nustota kalbėti.
Prisiminta „Galileo“ navigacija tik dabar, kuomet Vokietijos transporto ministras ES lygiu prabilo apie būtinybę palydovų tinklo kūrimą iš privataus kapitalo rankų perimti į ES rankas. Tokio pasiūlymo priežastis - ilgokai trunkantis sistemos diegimas, lydimas kūrėjų konfliktų, programinės įrangos klaidų ir kitų nesąmonių.
Bene rimčiausia vėžlio greičiu į prieki judančio „Galileo“ navigacijos projekto problema - finansavimo nestabilumas. Sistemą kuriančios D. Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos bendrovės sunkiai randa bendrą kalbą esminiais klausimais, na o tai lemia ir nestabilų finansavimą. ES įsikišimas, Vokietijos transporto ministro teigimu, leistų pagreitinti 30 palydovų „Galileo“ navigacijos sistemos susikūrimą. Ir jis veikiausiai teisus.
Ach, beje, apie pačius palydovus. GIOVE-A taip ir liko vieninteliu „Galileo“ sistemos nariu orbitoje. Jo bandymai buvo sėkmingi, tačiau paleidžiant antrąjį palydovą susidurta su techniniais nesklandumais ir jo startas vis nukeliamas. Anksčiau buvo planuojama, kad „Galileo“ ims veikti jau 2008 metais, tačiau dabar sunku tikėtis ankstesnio nei 2012 metu starto.
Priešingai nuo karinės kilmės GPS, „Galileo“ navigacijos sistema turėtų būti išimtinai civilinės paskirties. Jos palydovu signalai nebus tinkami esamiems GPS imtuvams.
