Naujasis ryšio standartas 5G pasižymės aukštesniu dažniu nei dabar naudojamas 4G. Ar dėl to reikėtų jaudintis?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
---|
Dalis žmonių mano, kad taip, ir dėl to kaltina radiaciją. Apskritai radiacija yra kasdienis reiškinys – pradedant kosmine radiacija, baigiant įprastais mūsų naudojamais prietaisais. Radiaciją skleidžia elektros lemputės, plaukų džiovintuvai, telefonai, televizoriai ir kiti elektronikos įrenginiai
Žinoma, ne visi tai daro vienodai. Pavyzdžiui, net ir skirtingi telefonai spinduliuoja skirtingus energijos kiekius. 2019 m. viešai pristatytoje Vokietijos Federalinio radiacinio saugumo biuro ataskaitoje pateiktas daugelio tuometinių telefonų modelių radiacijos rodiklis. Skirtumas tarp mažiausiai vatų kilogramui išmetančio mobiliojo telefono ir daugiausiai buvo beveik dešimt kartų.
Tačiau gali kilti pagrįstas klausimas, kodėl mes, nugyvenę didelę dalį gyvenimo po dirbtine šviesa ar naudodami mobiliuosius, nepatiriame naikinančio radiacijos poveikio?
Atsakymas paprastas – po radiacijos apibrėžimu sutelpa net keletas spinduliuotės rūšių. Jonizuojanti radiacija, kitaip tariant, pavojingoji, ardanti molekules, yra ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai. Kitos radiacijos rūšys tokių pažeidimų nesukelia. Tad nors 5G dažniai yra didesni nei 4G iki tos ribos, kai spinduliuotė kenkia žmogaus kūnui, dar labai toli.
Kasdienybėje sutinkamos mikrobangos gali paaiškinti spinduliuotės stiprumą. Mikrobangos pakliūva į nepavojingos radiacijos zoną, tačiau jei jos pakankamai stiprios, gali sukelti šilumą. Tokiu principu veikia mikrobangų krosnelės. Kaip žinia, telefonai savo bangomis nei maisto, nei kitų objektų įšildyti negali.
Reguliuodamos spinduliuotę, pasaulio šalių vyriausybės nustatė griežtus standartus, kokios emisijos galimos. ES leidžia iki 10 W/m2 spinduliuotę, JAV ir Kanada – dar mažiau.
Testai rodo, kad atsistojus per 30 cm nuo ryšį skleidžiančio prietaiso, spinduliuotės stiprumas bus 0,088 W/m2, rodiklis prilygstantis plaukų džiovintuvui. Už 5 metrų spinduliuotė bus 0,3 proc. standartinės mikrobangų krosnelės spinduliuotės.
Didžiausios sveikatos organizacijos nerado duomenų, kad bevieliai tinklai darytų žalą žmogui ar aplinkai – tarp jų ir JAV maisto ir vaistų administracija, Pasaulio sveikatos organizacija, Indijos, Australijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos valstybinės organizacijos, susijusios su žmonių sveikata ar telekomunikacijomis.