Po savaitgalį Lietuvą sudrebinusios Mozambiko telefoninių sukčių invazijos, kai kurie tv3.lt skaitytojai nerimauja, kad jų pinigus išvilioti gali ir įtartinai dažnai atsiunčiamos „Uber“ žinutės. Ekspertai žmones perspėja būti budriais, nes kai kuriais atvejais tokie pranešimai iš tiesų gali brangiai kainuoti.
„Jūsų „Uber“ kodas: 4712. Jei tai buvote ne jūs, Atsakykite atsiųsdami STOP numeriu +1520-445-3750, kad atsisakytumėte prenumeratos“. Trumpąsias žinutes su tokiu turiniu, tik skirtingais kodais, vilnietis Martynas (red. past. vardas pakeistas) gauna jau nuo rugsėjo pabaigos.
Iki lapkričio vidurio jų teigia sulaukęs net septyniolikos. Tiesa, žinutės, kuria būtų atsisakyta prenumeratos, vyriškis nesiuntęs baimindamasis galimo sukčiavimo grėsmės ir didelių sąskaitų mėnesio pabaigoje.
Kaip tv3.lt teigė „Uber“ atstovai, tokio pobūdžio patvirtinimo pranešimus, skirtus programėlę norintiems įdiegti asmenims, bendrovė iš tiesų siunčia.
Tačiau jeigu juos gaunate net ir nediegdamas programėlės ir itin dažnai, tai gali reikšti, kad kažkur veikiantys botai – informaciją renkanti kompiuterinė programa – bando sukurti paskyrą su atsitiktiniu būdu generuojamais numeriais.
Tiesa, kai kuriais atvejais, ypač jeigu trumpąją žinutę gavote iš įtartino, pavyzdžiui, keturių skaitmenų numerio, tai gali reikšti pinigų išviliojimo schemą. Jos esmė paprasta: žmogus nurodytu numeriu nusiunčia reikalaujamą žodį ir yra apmokestinamas, na o dėl to papilnėja apgavikų kišenės. Apie tokio pobūdžio apgavystes, prisidengiant „Uber“ vardu, spalio pradžioje rašė ir Naujosios Zelandijos spauda.
„Telia Lietuva“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis taip pat patvirtino, kad tam tikrais atvejais kai kurios žinutės gali kainuoti daugiau nei atrodo. Tiesa, ar šiuo konkrečiu atveju „Uber“ vardu siunčiamos žinutės Lietuvos gyventojams iš tiesų gali išvilioti pinigus, A. Stasiulaitis nekomentavo.
Anot telekomunikacijų bendrovės atstovo, Lietuvoje jau buvo nuskambėję atvejai, kuomet vieną SMS žinutę trumpuoju padidinto tarifo numeriu išsiuntę žmonės tapo mistinių paslaugų prenumeratoriais ir kiekvieną savaitę nuo jų sąskaitos būdavo nuskaičiuojama po kelis eurus mokesčių.
Pašnekovas taip pat perspėjo, kad užsienyje yra populiarus kitas sukčiavimo būdas, kuomet žmones pranešimai pasiekia bankų vardu. Juose pateikiama vartotojams aktuali žinutė, o dėl platesnės informacijos raginama paskambinti nurodytu telefonu. Jį surinkus, kitame ragelio gale atsiliepia apgavikas, siekiantis ištraukti žmogaus banko kortelių ar internetinės bankininkystės duomenis.
Paieška archyve
