Daugelis šiandien sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be išmaniojo telefono. Neretai su perdėtu užsidegimu rūpinamės šiais stiklinių ekranų įrenginiais ir imamės kuo įvairiausių priemonių, užtikrinančių mobiliųjų telefonų saugumą ir nepriekaištingą veikimą.
Pavyzdžiui, naudojame kokį nors autentifikavimo metodą, t. y. apsaugome telefoną PIN kodu, slaptažodžiu arba pirštų atspaudu, kad jame saugomi duomenys nebūtų pasiekiami jokiems piktų kėslų turintiems smalsuoliams.
Taip pat vengiame užgrūsti vidinę telefono atmintį, kad nepradėtų strigti jo veikimas. Šiuo tikslu neretai naudojamės „Google“ nuotraukų fotogalerija, leidžiančia vienu spustelėjimu atlaisvinti vietos atmintyje. Šias ir daugelį kitų telefono apsaugos ir efektyvaus veikimo užtikrinimo priemonių yra išbandęs ne vienas. Be to, egzistuoja begalė patarimų, kuriais taip pat verta vadovautis.
Deja, kartais atlikdami, kaip patys manome, rekomenduotinus veiksmus, tik pabloginame telefono veikimą. Kad ir keista, kai kurias klaidas neretai daro net gerai pažangiąsias technologijas įvaldę specialistai. Svetainėje gadgets.ndtv.com siūloma susipažinti su trimis tipiniais veiksmų scenarijais, kurių reikėtų vengti.
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
1. Fone veikiančių programėlių išjungimas daro daugiau žalos nei naudos
Šis teiginys patvirtintas dviejų stambiausių pasaulyje mobiliųjų operacinių sistemų kūrėjų – „Apple“ ir „Google“. Abiejų gamintojų teikiamos mobiliosios operacinės sistemos automatiškai valdo atmintyje vykstančius procesus, todėl pačiam naudotojui ar pasitelkus trečiųjų šalių programėles jokių veiksmų atlikti nereikia.
Aktyviajame lange visada veikia viena programėlė (daugiausia dvi, jei naudojate kelių langų funkciją palaikantį „Android“ telefoną). Neklystate manydami, kad kitos fone veikiančios programėlės nuolat naudoja operatyviąją atmintinę (OA), tačiau jei vykdant kurį nors procesą prireikia daugiau vietos operatyviojoje atmintinėje, operacinė sistema automatiškai pristabdo kai kurių programėlių veikimą.
Dėl šios priežasties iš naujo atidarant kokią nors programą, pavyzdžiui, žiniatinklio naršyklę, kartais jos puslapis įkeliamas iš naujo (jei jos veikimas būna laikinai sustabdytas), o kartais jis įkeliamas akimirksniu (nes programa veikė atmintyje). Nepamirškite, kad „Android“ operacinėje sistemoje siūlomos tokios priemonės kaip „OxygenOS“ arba MIUI, teikiančios kurios leidžia efektyviau valdyti atmintį ir optimizuoti akumuliatoriaus naudojimą.
Esmė ta, kad telefone jau ir taip įtaisyta pakankamai priemonių, valdančių programėlių veikimą, todėl patiems išjunginėti programėlių nereikia. Taip pat nereikia diegti jokių trečiųjų šalių priemonių, nutraukiančių užduočių vykdymą arba vis atlaisvinančių vietos atmintyje, kad telefonas veiktų sparčiau. Tikra tiesa, kad nutraukus kurią nors vykdomą užduotį, telefono veikimas gali paspartėti, taip pat gali sulėtėti akumuliatoriaus energijos eikvojimas. Vis dėlto problemas dažniausia kelia viena konkreti programėlė, o ne visos, veikiančios fone.
Žinoma, „Apple“ ir „Google“ tvirtinimų nereikia priimti kaip vienintelės neginčijamos tiesios. Ar patarimai veiksmingi, įsitikinkite patys: tiesiog pabandykite porą dienų neišjunginėti jokių fone veikiančių programėlių ir pasižiūrėkite, ar telefono veikimas bent kiek suprastėja. Jei taip, prisiminkite pastaruoju metų įdiegtas programėles ir pradėkite jas vieną po kitos šalinti, kol išsiaiškinsite, kuri iš jų kėlė problemas.
2. Tikrai nereikia laukti, kol galutinai išseks visiškai įkrautas akumuliatorius
Daugelis pratę palikti mobiliuosius telefonu krautis per naktį. Dar kiti sieninio elektros lizdo suskumba ieškoti tik tada, kai lieka paskutinai akumuliatoriaus energijos lašai. Abu įpročiai turi neigiamą poveikį akumuliatoriui. Optimalus ličio jonų akumuliatorių energijos eikvojimas paprastai numatomas 500–1 500 ciklų (vienas ciklas – tai veikimas iki galo įkrovus visiškai išsekusį akumuliatorių). Tik po šio ciklų skaičiaus akumuliatoriaus veikimo trukmė pradeda trumpėti.
Jei stengsitės, kad akumuliatorius visada būtų įkrautas iki galo arba dažnai jungsite jį prie maitinimo šaltinio, per 300–500 ciklų jo talpa sumažės 30 procentų. Kita vertus, jei įkroviklį prijungsite, kai akumuliatoriuje bus likę 30 procentų energijos, ir atjungsite, energijos prisipildžius iki 80 procentų, akumuliatoriaus charakteristikos ims prastėti po maždaug 1 200–1 500 ciklų.
Tai rodo, kad stengiantis, jog akumuliatorius niekada visiškai neišsektų ir nebūtų iki galo įkrautas, pavyks pailginti jo naudojimo trukmę. Žinoma, taip elgtis ne visada praktiška, tačiau galima pabandyti.
Prisiminkite, kad akumuliatoriaus naudojimo trukmė vis trumpėja ir geriausiu atveju jau po 500 ciklų jo našumas bus sumažėjęs net 30 procentų, o jei prie maitinimo šaltinio telefoną jungsite dukart per dieną (ką dažnas linkęs daryti), akumuliatoriaus veikimas gerokai suprastės per mažiau nei metus. O kur dar kiti neigiamai telefono akumuliatorių veikiantys veiksniai, pavyzdžiui, aukšta temperatūra, energiją intensyviai eikvojančios programėlės ar būtinasis operacinės sistemos atnaujinimo procesas.
Galbūt manote, kad taip elgiantis neefektyviai išnaudojama visa maksimali telefono akumuliatoriaus veikimo trukmė – juk net 50 procentų įkrovos išnaudojate veiksmingai. Visgi visada verta pasinaudoti patarimais, kaip kuo ilgiau išlaikyti nemąžtantį akumuliatoriaus efektyvumą.
3. Nėra jokio reikalo diegti antivirusines programas
Daugelis užaugome su „Windows“, todėl manome, kad pagrindinis operacinės sistemos saugumo garantas – antivirusinės programos. Šis įsitikinimas paplitęs ir tarp „Android“ naudotojų, todėl jų telefonuose būtinai veikia kokia nors apsauga nuo virusų. Pernai „iOS App Store“ programų parduotuvėje „Apple“ pasiūlė tam tikrų antivirusinių programėlių alternatyvų, todėl jei dabar „iPhone“ telefonu ieškotumėte kokios nors antivirusinės programos, greičiausiai rastumėte įvairių su saugumu susijusių programėlių, jokių apsaugos nuo virusų funkcijų realiai neteikiančių.
Tačiau jei tą patį bandytumėte padaryti naudodami „Android“, būtų pateiktas dar nuo „Windows“ laikų gerai pažįstamų prekių ženklų, tokių kaip AVG, „Kaspersky“, „Avast“ ir „Norton“, sąrašas.
Tačiau „Google“ platformos saugumo specialistai tvirtina, kad „Android“ yra tokia pat saugi kaip ir „iOS“. Jau anksčiau buvo teigiama, kad jokių antivirusinių programų tikrai nereikia.
Į „Android“ telefoną kokią nors priemonę galima įdiegti tik iš „Google Play“ arba atsisiunčiant ir paleidžiant APK failą. Reikia pasakyti, kad jei prieš atsisiųsdami ką nors iš „Google Play“ nuspręsite, pavyzdžiui, peržiūrėti naudotojų atsiliepimus arba patikrinti kūrėjo kredencialus, patys atliksite telefono apsaugos nuo virusų testą.
Galimybė diegti programėles iš nežinomų šaltinių (pavyzdžiui, per APK) pagal numatytąsias nuostatas išjungta, todėl jokia kenkėjiška programa nebus įdiegta negavus specialaus jūsų leidimo. Daugeliu atvejų tokios apsaugos pakanka. Rizika kils tik tada, jei įjungsite diegimo iš nežinomų šaltinių funkciją arba praplėsite telefono prieigą, bet tokių dalykų eiliniai telefonų naudotojai paprastai nedaro. Taigi, jokios antivirusinės programos, informuojančios apie pavojų keliančius elementus, tikrai nereikia.
Tikimės, kad šie patarimai padės išvengti klaidų, kurios dažnai daromos siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį išmaniojo telefono veikimą. Nepamirškite, kad naudingos su telefono saugumu susijusios informacijos galima rasti žinynuose, be to, visada pravartu peržvelgti kitų naudotojų komentarus.
