Karletono (angl. „Carleton“) universiteto, esančio Otavoje (Kanada), tyrinėtojai pranešė apie teigiamus rezultatus, kuriant naują, neįprastą priemonę bevielių tinklų saugumui pagerinti.
Naujoji apsaugos technologija pagrįsta bevielių įrenginių skleidžiamų radijo signalų „pirštų atspaudais“, pagal kuriuos galima unikaliai atpažinti visus bevielio ryšio siųstuvus. „Pirštų atspaudai“ - tai signalo variacijų mikroschemose ir kituose elektroniniuose komponentuose padarinys. Nors visų komponentų sąvybės būna gamintojų toleruojamų nukrypimų ribose, tačiau tų nukrypimų kombinacijos nors ir netrukdo sugeneruoti normalaus signalo, bet leidžia sukurti kiekvieno įrenginio unikalų „pirštų atspaudą“.
Nukrypimai labiausiai pastebimi laikinuose signaluose, kai siųstuvas bando užmegzti ryšį su tinklu. „Wi-Fi“ tinkluose tai reiškia, kad „pirštų atspaudui“ sudaryti ar atpažinti užtenka apytiksliai 2 mikrosekundžių. Gavus „pirštų atspaudą“, jis tikimybiniu neuroniniu tinklu yra sutikrinamas su pirštų atspaudų sąrašais, kurie buvo tinklo administratoriaus patvirtinti esantys autentiškais, esančiais kreipties taške (angl. „access point“) ar kitoje tinklo vietoje. Tokia autentifikacijos forma galėtų pakeisti dabar plačiai naudojamą ir lengvai apeinamą priėjimo prie tinklo ribojimą pagal MAC adresus.
Kol kas ši technologija dar nėra tinkama komerciniam produktui sukurti. Kad tai taptų įmanoma, tyrinėjai turi surasti būdą išspręsti kelias iškilusias stabilumo ir našumo problemas.