Telefonų draudimas „Omnitel“ per metus ūgtelėjo 73 %, tačiau su juose esančios informacijos praradimu susiję pavojai dar vertinami nepakankamai. Savo funkcijomis ir saugomais duomenimis išmanieji telefonai kaip niekad supanašėję su kompiuteriais, vis dėlto pagrindinės apsaugos priemonės juose taikomos net keturis kartus rečiau nei pastaruosiuose, rodo „Omnitel“ užsakymu liepą SIC atliktas tyrimas.
Sparčiai populiarėjant telefonų draudimui, 60 % išaugo ir draudiminių įvykių, kai išmanieji dingsta ar yra sugadinami.
„Suprantama, jog plečiantis įrenginių funkcijoms ir augant vertei, vis daugiau klientų draudžiasi nuo materialinių nuostolių praradus telefoną. Čia draudimas išties padeda. Tačiau ar kada susimąstėte, kokią informaciją prarastumėte kartu su įrenginiu ir kaip ji gali būti panaudota?“ – situaciją vertina „Omnitel“ Produktų valdymo skyriaus vadovas Andrius Kavaliauskas.
SIC tyrimas atskleidė, kad 34 % apklaustųjų telefone naudojasi el. bankininkyste, o pusė ja besinaudojančių čia pat laiko ir slaptažodžius. Beveik pusė dirbančiųjų įrenginyje saugo su darbu susijusius duomenis bei kontaktus, o daugiau nei 70 % apklaustųjų čia tikrina elektroninį paštą, bendrauja socialiniuose tinkluose ir laiko asmenines nuotraukas.
Respondentų taip pat teirautasi, kokias pagrindines apsaugos priemones jie taiko įvairiuose įrenginiuose – ar jo nepalieka be priežiūros, naudoja antivirusinę programą ir sudėtingą slaptažodį. Paaiškėjo, kad visas priemones naudoja 35 % stacionarių kompiuterių ir vos 8 % išmaniųjų telefonų savininkų. Dar daugiau nerimo kelia tai, jog net trečdaliui apklaustųjų yra ne sykį tekę palikti išmanųjį be priežiūros ten, kur juo gali pasinaudoti pašaliniai.
„Neretai saugiai namuose gulintis kompiuteris apsaugotas visais pagrindiniais saugumo įrankiais. Tuo tarpu bare ar sporto klube be priežiūros paliktas išmanusis su daugybe asmeninių bei darbinių susirašinėjimų, nuotraukų ar net el. bankininkystės kodais neturi nė sudėtingesnio slaptažodžio. Ne visad susimąstome, kokios materialinės, profesinės ir kitokios žalos patirtume šiems duomenims patekus į ilgapirščių rankas“, – atkreipia dėmesį A. Kavaliauskas.
Kad to išvengtumėme, visų pirma reikia įvertinti kartu su įrenginių verte išaugusią ir juose saugomos informacijos reikšmę bei imtis minėtųjų apsaugos priemonių. Išmaniajam saugiausia – greta jūsų. Geriausia jo niekad nepalikti be priežiūros ir laikyti artimoje, pašaliniams neprieinamoje vietoje, pavyzdžiui, rankinėje ar uždaroje kišenėje. Šis paprastas įprotis ženkliai padidins ne tik įrenginio, bet ir jame laikomų duomenų saugumą, ypač kai aplink jus daug žmonių.
Telefone naudokite tik legalią ir nuolat atnaujinamą antivirusinę programą, kuri saugo įrenginį ir visus jūsų failus nuo piktybiškų programų (pvz., „McAfee“, „Webroot“, „ESET“, „Bitfender“ ar panašią). Juk išmanusis telefonas – irgi kompiuteris, prijungtas prie interneto, tad jį reikia saugoti taip pat atidžiai, kaip saugote savo kompiuterį.
Sudėtingas slaptažodis yra ne trumpesnis 8 skirtingų simbolių, nesutampa su jūsų vardu, pavarde, pravarde, gimimo data ar kitais aplinkiniams nesunkiai sužinomais duomenimis. Toks slaptažodis bent kas kelis mėnesius pakeičiamas visiškai skirtingu, jį sudaro didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai bei kiti simboliai. Ir galiausiai jis niekuomet nesipuikuoja aplinkiniams matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant mažo geltono lapelio jūsų darbo vietoje.
