Iki 2015 metų pabaigos „Tele2“ 4G (LTE) ryšiu galės naudotis 90 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.
„Ateityje 4G paslaugų augimo pirmiausia tikimės Baltijos šalyse ir Švedijoje. Mobiliojo interneto populiarumas Baltijos regione auga stulbinančiais tempais, kartu didėja ir pajamų iš interneto dalis“, – sakė Niklas Sonkin, „Tele2“ vykdomasis viceprezidentas Centrinei Europai ir Eurazijai. 2014 m. duomenimis, pajamos už duomenų perdavimo paslaugas sudarė 24 proc. visų „Tele2“ gaunamų paslaugų pajamų Estijoje, 22 proc. Latvijoje ir 12 proc. – Lietuvoje. Dėl mažėjančių išmaniųjų įrenginių ir duomenų perdavimo kainų „Tele2“ ateityje tikisi dar spartesnio mobiliojo interneto populiarumo augimo.
Tokiam augimui Baltijos šalių rinka žada daug perspektyvų. Pavyzdžiui, Lietuvoje mobiliojo interneto naudojimas 2014 m. III ketv. buvo 150 proc. didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 metais. Mobiliojo interneto vartotojų per dvejus metus Lietuvoje padaugėjo 4 kartus. Postūmį mobiliojo ryšio paslaugų plėtrai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje davė šių metų rudenį užbaigti tinklo modernizavimo darbai. Vienam iš didžiausių investicinių telekomunikacijų projektų Baltijos regione „Tele2“ skyrė 50 mln. eurų.
Moderniausias Baltijos valstybėse „Tele2“ tinklas leido be didelių papildomų investicijų pradėti teikti ypač spartaus LTE ryšio paslaugas.
Šiuo metu visose trijose Baltijos šalyse „Tele2“ turi licencijas naudotis 4G plėtrai reikalingais radijo bangų dažniais. Visose trijose šalyse operatorius gali naudotis 800, 900, 1800 ir 2100 MHz dažniais, o Lietuvoje bei Latvijoje – ir 2600 MHz.
„Tele2“ šiandien pasaulyje yra viena iš pirmaujančių 4G ryšio paslaugų tiekėjų, pirmoji visame pasaulyje sukūrusi LTE ryšio tinklą. „Tele2“ taip pat tapo pirmuoju ryšio operatoriumi Europoje, išbandžiusiu LTE balso ryšį. Šiuo metu „Tele2“ LTE ryšys yra prieinamas net 99 proc. Švedijos gyventojų.
„Tele2“ taip pat išlaiko stiprias pozicijas Baltijos šalių telekomunikacijų rinkose. Paskutiniais duomenimis, bendrovė pirmauja Lietuvoje (40 proc. rinkos pajamų ir 45 proc. visų rinkos vartotojų) ir Latvijoje (47 proc. visų rinkos vartotojų), o Estijoje užima trečiąją vietą (25 proc. rinkos pajamų ir 28 proc. vartotojų).
