Kaip matyti iš naujausio ES masto tyrimo, europiečius vis labiau domina naujos technologijos. Nors, sprendžiant iš naujų interneto abonementų ir skambučių internetu duomenų, europiečiai nori naudotis galimybėmis, kurias teikia naujos priemonės ir paslaugos, dėl šių paslaugų kainos prieš skambindami telefonu arba internetu jie vis dar gerai pagalvoja.
Mobiliaisiais telefonais dabar naudojamasi visur, bet tik pusė jų yra išmanieji. Telefono abonementų, be kita ko, suteikiančių interneto prieigą, skaičius svyruoja nuo 55 % Švedijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose iki mažiau kaip 35 % Belgijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Portugalijoje.
Išmanieji telefonai mažiau populiarūs daugelyje tų šalių, kuriose judriojo ryšio interneto abonentai riboja naudojimosi internetu laiką, nes jiems nerimą kelia mokesčiai: Vengrijoje (35 %), Portugalijoje (58 %), Graikijoje (53 %), Kipre (52 %), Belgijoje (47 %) ir Rumunijoje (45 %). Šiuo metu daugiau kaip pusė ES piliečių riboja vietinius (55 %) ir tarptautinius (54 %) pokalbius mobiliuoju telefonu, nes jie brangiai kainuoja. Vietinius pokalbius riboja daugiau kaip 70 % gyventojų Graikijoje (81 %), Portugalijoje (79 %), Airijoje (72 %) ir Rumunijoje (71 %).
Plačiajuosčio ryšio prieigą namuose turi trijų ketvirtadalių namų ūkių gyventojai: dabar plačiajuosčiu ryšiu naudojasi 72,5 % ES namų ūkių, palyginti su 67,3 % 2011 m. (šaltinis – Eurostatas). Šis skaičius išaugo 20 procentinių punktų Rumunijoje ir 16,7 punkto Slovakijoje, tad visose valstybėse narėse daugiau kaip 50 % namų ūkių dabar turi plačiajuostį ryšį. Skirtumas tarp telefono ir interneto sparčiai nyksta: 34 % naudojasi internetu skambinti (interneto telefonija) – ši dalis nuo 2012 m. padidėjo 7 procentiniais punktais. 28 % naudojasi internetu nemokamai kalbėtis su to paties interneto telefonijos tinklo naudotojais, o 4 % naudojasi interneto telefonija pigiau skambinti į užsienį.
Skambučiai internetu itin populiarūs Bulgarijoje (57 %), Kipre (55 %), Estijoje (54 %), Lietuvoje ir Latvijoje (51 %). Interneto telefonija mažiau naudojamasi Portugalijoje (18 %), Italijoje (26 %), Ispanijoje (28 %) ir Graikijoje (29 %), tačiau ir ten ji tampa vis populiaresnė – nuo 2011 m. naudojimasis didėja vidutiniškai 7 procentiniais punktais. Panašu, kad dažnėjantis naudojimasis interneto telefonija atitinka plačiajuosčio ryšio prieigos augimą, pavyzdžiui, 2012 m. Kipre interneto prieigą turinčių namų ūkių buvo 11 % daugiau ir naudojimasis interneto telefonija išaugo 16 punktų.
Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už skaitmeninę darbotvarkę atsakingos Komisijos narės Neelie Kroes teigimu, „užtikrinti, kad vartotojų lūkesčiai galėtų būti patenkinti už prieinamą kainą, yra vienas iš žemyno ryšių infrastruktūrai skirto dokumentų rinkinio, kurį Komisija pateiks rugsėjo mėn., tikslų“.