Programėlė „Google Maps“, kuri praėjusią savaitę sugrįžo į operacinę sistemą „iOS“, daugelio yra laikoma pilniausia ir tiksliausia panašaus pobūdžio kartografine tarnyba, skirta mobiliems įrenginiams. Kad savo tarnybą galėtų palaikyti atitinkamame lygmenyje, „Google“ nuolat renka ir atnaujina kartografinius duomenis iš pačių įvairiausių šaltinių: pradedant privačiomis ir vyriausybinėmis organizacijomis ir baigiant eiliniais vartotojais.
Pavyzdžiui, norint pateikti duomenis apie keliuose susidariusius kamščius, būtina gauti vartotojo mobilaus įrenginio, kuris tuo metu yra „kamštyje“, buvimo koordinates. Daugumos šalių teisės aktai numato, jog vartotojai privalo sąmoningai sutikti ir savanoriškai pateikti tokius duomenis. Vis tik nauja „Google Maps“ versija pagal nutylėjimą turi įjungtą minėtą funkciją, todėl nemažai vartotojų gali nežinoti, kad jų koordinatės nuolat fiksuojamos. Tai teisinga tiek „iOS“, tiek ir „Android“ programėlės atveju.
Tokia pagal nutylėjimą įjungta funkcija, ekspertų teigimu, prieštarauja eilei Europos šalių priimtų privataus gyvenimo neliečiamybės teisės aktų, tarp jų ir Vokietijos. Pastarosios įstatymai numato, kad privačių duomenų rinkimas galimas tik tuomet, kai duodamas aiškus vartotojo sutikimas. Kitais žodžiais tariant, vartotojas pats privalo aktyvuoti minėtą „Google Maps“ nuostatą, o ne programinės įrangos kūrėjai.
Europa dar neužmiršo 2010 m. skandalo, kai paaiškėjo, jog „Google Street View“ automobiliai be kartografinių duomenų papildomai rinko informaciją apie viešus „Wi-Fi“ tinklus (MAC adresus, signalo stiprumą, signalo ir triukšmo santykį, SSID identifikatorius). Visai tikėtina, kad ir dabartinė kompanijos nuodėmė neliks nepastebėta atitinkamų Europos Sąjungos institucijų. Įdomu, ką apie tai mano Lietuvos gyventojų privačius duomenis turintys sergėti prievaizdai?
