Vadinamosios debesų kompiuterijos pagrindu „OnLive“ paslaugą sukūręs Stivas Perlmanas (Steve Perlman) pareiškė sugalvojęs naują bevielės komunikacijos metodą, kuris ne tik gerokai pranoks dabartinio bevielio ryšio charakteristikas, bet ir, ko gero, paneigs kai kuriuos pripažintus bevielės komunikacijos bendrojo veikimo principus.
DIDO tinklo schema / ©Steve Perlman
Savąją bevielės komunikacijos koncepciją S. Perlmanas pristatė konferencijoje „NExTWORK“, tačiau ten sulaukė menko dėmesio: jo pranešime nebuvo jokios demonstracijos, jokių įrodymų – vien teoriniai samprotavimai, įžūliai prieštaraujantys bevielių technologijų pagrindus apibrėžiančiai Šenono-Hartlio teoremai (Shannon-Hartley Theorem). Natūralu, jog į jo pareiškimus niekas rimtai nežiūrėjo.
Tačiau kartais kai kurie asmenys neįtikėtinus dalykus pasakoja spinduliuodami tokį pasitikėjimą savimi, jog tai priverčia atkreipti į jo idėjas dėmesį. Turint omenyje tai, jog S. Perlmano idėja pozityvia prasme gerokai sukrėstų komunikacinių technologijų pasaulį, susipažinti su ja galbūt ir verta. Tiesa, tai dar nereiškia, jog idėja yra ne iš piršto laužta.
DIDO (angl. – „distributed-input-distributed-output“) yra visiškai nauja radijo ryšio tinklo sistema, kurioje kitokie ryšio bokštai ir kitokios mikroschemos (techninių detalių idėjos autorius viešai kol kas nepateikia) veikia visiškai kitu principu. S. Perlmanas tvirtina, jog DIDO bus įmanoma transliuoti nepaisant stambių statinių ir objektų, kurie paprastai blokuoja ryšio signalą. Be to, DIDO ryšio sistemai reikės, kaip teigia pats idėjos autorius, „viso labo maršrutizatoriaus dydžio“ bokštelių, o juose sumontuotos bazinės stotys signalus siųs toliau nei įprasti ryšio bokštai – maždaug 48 km spinduliu, įveikdamos Žemės paviršiaus išgaubtumo problemą.
Anot S. Perlmano, DIDO sistema pranoksta tradicinę radijo signalų sistemą, pagal kurią kiekvienam jos vartotojui yra prieinama tik nedidelė dalis artimiausio bokštelio transliuojamo signalo – naudojant DIDO, vartotojui bus prieinama visa bokštelio sparta bei galingumas išsyk.
Nors S. Perlmano DIDO sistemos dar niekas nėra matęs, portalo „Wired“ kalbintas elektros inžinerijos profesorius pabrėžė, jog Šenono-Hartlio teoremos teiginiai iš principo buvo paneigti arba, mažų mažiausiai, jiems buvo surasta alternatyva – tai dabar 4G technologijose naudojamos „multiple-input-multiple-output“ sistemos. S. Perlmanas savąją idėją užpatentavo ir teigia, jog ja jis yra taip užtikrintas, kaip pasitiki bet kuriuo kitu savo išradimu.
