Š. m. kovo 2 d. Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl to, kaip geriausia užtikrinti, kad pagrindinėmis telekomunikacijų paslaugomis galėtų naudotis visi ES piliečiai. Nuo 2002 m. galiojančiais ES teisės aktais dėl įpareigojimo teikti universaliąsias telekomunikacijų paslaugas užtikrinama, kad europiečiai turėtų prieigą prie viešųjų telefono ryšio tinklų ir galėtų naudotis, pavyzdžiui, paprasčiausia interneto prieiga.
Pradėtomis konsultacijomis siekiama išsiaiškinti, ar šios taisyklės ir universaliųjų paslaugų apibrėžtys turėtų būti pritaikytos skaitmeniniam amžiui, visų pirma, ar į jų taikymo sritį turėtų būti įtraukta plačiajuostė prieiga. Vartotojų, sektoriaus suinteresuotųjų šalių ir politikos ekspertų nuomonės padės Komisijai nuspręsti, ar iki 2010 m. pabaigos ji turėtų pasiūlyti naujų teisės aktų dėl įpareigojimo teikti universaliąsias telekomunikacijų paslaugas. Konsultacijos vyks iki 2010 m. gegužės 7 d.
Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos narė Neelie Kroes sakė: „Konsultuodamiesi aiškinsimės, ar reikia atnaujinti taisykles, kad visi ES piliečiai galėtų naudotis svarbiausiomis ryšio paslaugomis, įskaitant spartųjį internetą. Rinkos ir technologijos sparčiai kinta, todėl turime užtikrinti, kad niekas neliktų skaitmeninės visuomenės nuošalėje.“
Komisija nagrinėja, ar būtina atnaujinti prieš dešimtmetį sukurtas taisykles, kuriomis užtikrinama, kad kaimo ir atokių vietovių gyventojai arba mažai pajamų gaunantys žmonės galėtų prieinama kaina naudotis telefonu ir internetu. Galiojančiomis taisyklėmis užtikrinama, kad ES piliečiai galėtų jungtis prie viešojo tinklo ir naudotis viešojo telefono ryšio paslaugomis norėdami paskambinti, siųsti duomenis faksu arba prisijungti prie interneto. Jomis taip pat užtikrinamas informavimas apie abonentus, abonentų knygų pateikimas, galimybė naudotis taksofonu ir speciali pagalba neįgaliesiems.
Komisija teiraujasi nuomonės apie šiuos svarbiausius dalykus:
Pagrindinė universaliųjų paslaugų samprata. Ar vis dar aktualu šių laikų dinamiškoje skaitmeninėje erdvėje laikytis dabartinės universaliųjų paslaugų sampratos, sukurtos tradicinėms balso perdavimo telekomunikacijų paslaugoms? Kaip turėtume užtikrinti, kad atokiose ir kaimo vietovėse gyvenantys vartotojai arba mažai pajamų gaunantys žmonės turėtų prieigą prie pagrindinių telekomunikacijų paslaugų ir galėtų jomis naudotis?
Plačiajuostis ryšys. Didelė plačiajuosčio ryšio aprėptis būtina siekiant skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje. Tačiau 23 proc. kaimo vietovių gyventojų neturi prieigos prie fiksuotojo plačiajuosčio ryšio tinklų. Ar ES siekiui, kad visi galėtų naudotis plačiajuosčiu ryšiu, įgyvendinti tiktų universaliųjų paslaugų principai, o gal veiksmingesnės būtų konkurencija atvirose telekomunikacijų rinkose arba kitos politikos galimybės?
Lanksčios nacionalinės sąlygos ir suderintas ES metodas. Įvairiose šalyse telekomunikacijų rinkų plėtra, plačiajuosčio ryšio prieinamumas, vartotojų naudojimasis ryšio paslaugomis, taip pat priemonės, kuriomis valdžios institucijos siekia pašalinti skaitmeninę atskirtį (t. y. atotrūkį tarp visuomenės grupių, turinčių prieigą prie interneto ir kitų skaitmeninių technologijų, ir tokios prieigos neturinčių grupių) gali gerokai skirtis. Kaip rasti tinkamą darnios ES masto veiklos ir lanksčių nacionalinių priemonių poreikio pusiausvyrą?
Finansavimas. Kaip universaliosios paslaugos turėtų būti finansuojamos ateityje? Ar visuotinei plačiajuosčio ryšio aprėpčiai užtikrinti lėšų turėtų skirti telekomunikacijų sektorius, ar tam turėtų būti naudojamos valstybės lėšos, nes toks ryšys naudingas kitiems ekonomikos sektoriams ir visai visuomenei?
2010 m. kovo 30 d. Briuselyje Komisija taip pat surengs viešą seminarą, kad vartotojai, sektoriaus suinteresuotieji subjektai, politikos ekspertai ir kitos suinteresuotosios šalys galėtų pasikeisti nuomonėmis. Konsultacijos bus baigtos 2010 m. gegužės 7 d.; jų rezultatus Komisija praneš komunikate, o jei reikės, iki 2010 m. pabaigos pateiks teisės aktų pasiūlymų.
