Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2009 m. pirmąjį ketvirtį 27 ES valstybėse narėse 65 proc. namų ūkių turėjo interneto ryšį, tuo tarpu analogišku 2008 m. laikotarpiu interneto ryšį turėjo 60 proc. namų ūkių. 2009 m. plačiajuostis interneto ryšys veikė 56 proc. namų ūkių, o 2008 m. - 49 proc. namų ūkių.
Lietuvoje šie skaičiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio. Šiemet interneto ryšį turėjo 60 proc. namų ūkių, o plačiajuosčio interneto paslaugomis naudojosi 50 proc. gyventojų.
2009 m. trys ketvirtadaliai ar daugiau namų ūkių turėjo interneto ryšį Olandijoje (90 proc.), Liuksemburge (87 proc.), Švedijoje (86 proc.), Danijoje (83 proc.), Vokietijoje (79 proc.), Suomijoje (78 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (77 proc.). Mažiausiai interneto ryšį turinčių namų ūkių buvo Bulgarijoje (30 proc.), Graikijoje ir Rumunijoje (po 38 proc.).
2009 m. daugiausiai namų ūkių, kuriuose veikė plačiajuostis interneto ryšys, buvo Švedijoje (80 proc.), Nyderlanduose (77 proc.) ir Danijoje (76 proc.).
Jaunimas internetu naudojasi intensyviai
2009 m. pirmąjį ketvirtį beveik trys ketvirtadaliai 16-24 metų amžiaus grupei priklausančių ES gyventojų vidutiniškai naudojosi internetu kasdien arba beveik kasdien, tuo tarpu taip darė beveik pusė visų 16-74 metų amžiaus grupei priklausančių ES gyventojų.
Daugiausiai 16-24 m. amžiaus grupei priklausančių interneto vartotojų buvo Olandijoje (90 proc.), Danijoje ir Estijoje (po 88 proc.), Suomijoje ir Švedijoje (po 87 proc.), o mažiausiai Rumunijoje (41 proc.), Graikijoje (57 proc.) ir Airijoje (58 proc.).
Galima teigti, kad Lietuvoje internete naršo daugiau jaunuolių nei Europos Sąjungos vidurkis (73 proc.). Amžiaus grupėje 16-24 m. internetu kasdien naudojosi 82 proc. Lietuvos jaunuoliu. Tai šiek tiek mažiau nei Latvijoje (83 proc.) ir Estijoje (88 proc.). Kaip regionai, interneto naudojimosi intensyvumu išsiskiria Skandinavija ir Baltijos šalys. Palyginimui, pietinėje Europos dalyje – Ispanijoje ir Italijoje – šie rodikliai siekė 68 ir 70 proc.
Iš viso internetu kasdien Lietuvoje naudojosi 43 proc. 16-74 m. gyventojų. Tai 5 proc. punktais mažiau nei ES vidurkis. Daugiausiai naršo Švedijos ir Olandijos gyventojų (po 73 proc.).
2009 m. 37 proc. 16-74 m. amžiaus grupei priklausančių ES gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių nusipirko arba užsisakė prekes arba paslaugas internetu. Šis rodiklis labai skyrėsi valstybėse narėse ir svyravo nuo 2 proc. Rumunijoje, 5 proc. Bulgarijoje ir 8 proc. Lietuvoje iki 66 proc. Didžiojoje Britanijoje, 64 proc. Danijoje ir 63 proc. Nyderlanduose ir Švedijoje.
27 ES valstybėse narėse prekes ir paslaugas internetu užsisakė 40 proc. vyrų ir 34 proc. moterų. Beveik visose ES valstybėse narėse daugiau vyrų nei moterų užsisakė prekes ir paslaugas internetu.
