Klausimas: Ar vieši bevieliai tinklai kelia didesnį saugumo pavojų prie jų prisijungusiems vartotojams? Atsako: Andrius Šaveiko, „Kaspersky Lab.“ platintojos – bendrovės „Atviros informacinės sistemos“ – saugumo ekspertas.
Bevielio interneto keliamus pavojus galima būtų palyginti su šiandien siaučiančiu gripu. Jeigu žmogus visą dieną sėdi namie, tikimybė susirgti gripu yra mažesnė nei dalyvaujant viešame masiniame renginyje. Taip ir bevieliuose tinkluose – kai jie yra uždari, saugūs ir naudojami įmonės ar namų ribose, pavojų nėra tiek daug, kiek jungiantis prie viešų bevielių interneto taškų oro uostuose, viešbučiuose, miesto ar prekybos centruose ir kitur.
Reikia pastebėti, kad lig šiol nėra atvejų, kad vartotojai būtų masiškai nukentėję dėl to, kad pasinaudojo viešais bevieliais tinklais. Tačiau pavienių įvykių yra buvę ne sykį, o tokiems tinklams populiarėjant, pavojų juose taip pat daugėja. Todėl vartotojui, jungiantis prie interneto per bevielius tinklus, derėtų būti atsargesniam.
Grėsmė gali kilti, jeigu prie viešojo tinklo prisijungia kibernetiniai nusikaltėliai. O tai padaryti nėra labai sudėtinga, net jeigu bevielis tinklas yra apsaugotas slaptažodžiu. Matydami kitus prie tinklo prisijungusius kompiuterius, šie nusikaltėliai gali įsiterpti į vartotojo ryšį su internetu ir rinkti iš kompiuterio siunčiamą arba į jį gaunamą informaciją. Tokiu būdu gali būti vagiama konfidenciali vartotojo informacija, įvairūs kodai, mokėjimo kortelių ar sąskaitų numeriai, el. pašto adresai, parsiunčiama į vartotojo kompiuterį kitų kenkėjų.
Kokią apsaugą nuo tokių pavojų siūlo antivirusinių programų gamintojai? Kai kurie jų yra sukūrę specialią technologiją, skirtą jungiantis prie viešųjų tinklų. Ši technologija vadinama „Stealth“ – taip pat, kaip amerikiečių sukurti kariniai lėktuvai, kurių neužfiksuoja radarai. Taip ir vartotojas, antivirusinėje programoje įjungęs „Stealth“ režimą, gali likti nematomas bevieliame tinkle ir saugiai juo naudotis.
Paieška archyve
