Nuo 2010 m. sausio 1 d. ES investuos 18 mln. EUR į mokslinius tyrimus, kuriais bus grindžiami naujos kartos 4G judriojo ryšio tinklai. Europos Komisija neseniai nusprendė pradėti finansuoti ilgalaikės raidos (angl. Long Term Evolution, LTE) pažangiosios technologijos, kurią taikant bus galima pasiekti net šimtą kartų didesnę nei dabartinių 3G tinklų judriojo interneto spartą, mokslinius tyrimus. Tai, kad kurdamos naujos kartos judriojo ryšio tinklus įmonės daugiausia renkasi LTE, lemia ir nuo 2004 m. skiriamas gana didelis ES mokslinių tyrimų finansavimas. Prieš 25 metus GSM standartas Europoje tapo šiuolaikinės judriojo ryšio telefonijos pagrindu. Dėl Europos bendrų mokslinių tyrimų ir tvirtos ES bendrosios rinkos GSM standartas šiandien naudojamas 80 % pasaulio judriojo ryšio tinklų. Tikimasi, kad LTE bus diegiama taip pat sėkmingai, nes dėl ES finansuojamų mokslinių tyrimų europiečiai galės vis intensyviau naudotis šia pažangiausia technologija kasdieniame gyvenime.
„Kaip pastaraisiais dešimtmečiais dėl GSM standarto, taip ir dėl LTE technologijų pasaulinės judriojo ryšio paslaugų ir prietaisų kūrimo ir tobulinimo kryptys ir toliau bus nustatomos remiantis Europos mokslinių tyrimų praktine patirtimi , – sakė už telekomunikacijas ir žiniasklaidą atsakinga ES Komisijos narė Viviane Reding. – Įdiegus LTE technologijas, mobilieji telefonai taps galingais judriojo ryšio kompiuteriais. Milijonai naujų vartotojų bet kurioje vietoje įsijungę savo nešiojamuosius prietaisus galės naudotis itin sparčiu interneto ryšiu. Tai atvers milžiniškas galimybės ir sudarys puikias sąlygas skaitmeninei ekonomikai augti.“
Ilgalaikės raidos (LTE) technologija – tai naujausia belaidžio ryšio technologija, kurią taikant galima užtikrinti iki 100 megabitų per sekundę interneto spartą – dešimteriopai didesnę nei 3G judriojo ryšio tinklų. Europoje šią technologiją jau išbando Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos judriojo ryšio operatoriai ir numatoma, kad Švedijoje ir Norvegijoje ji bus pateikta rinkai 2010 m. pirmoje pusėje. 2004–2007 m. LTE tobulinimo ir standartizavimo moksliniams tyrimams (projektams WINNER I ir II, kuriuos vykdė 41 pirmaujančios Europos bendrovės ir universiteto konsorciumas) ES skyrė 25 mln. EUR paramą. Taip sukurta pirmoji LTE grindžiamos tinklo infrastruktūros koncepcija.
Praeitą mėnesį Europos Komisija nusprendė investuoti dar 18 mln. EUR į patobulintos LTE versijos, pažangiosios LTE , mokslinius tyrimus. Rugsėjį Komisija pradės derybas dėl išsamesnių sąlygų su projektus vykdančiais konsorciumais, įskaitant pagrindinį atstovą ARTIST4G, kurio veikla grindžiama projektų WINNER rezultatais ir kurio nariai yra Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos 4G sektoriaus įmonės ir mokslininkai. Numatoma, kad naujieji projektai bus pradėti vykdyti 2010 m. sausį.
Europos Komisija mano, kad įdiegus LTE ir pažangiąją LTE technologiją atsivers didelių galimybių:
- LTE užtikrins didesnį tinklo operatorių pajėgumą – jie galės teikti spartesnio judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugas daugiau vartotojų mažesne kaina ir taip iš pagrindų pakeisti Europos judriojo ryšio telekomunikacijų rinką.
- Įdiegus pažangiąją LTE technologiją, judriojo plačiajuosčio ryšio sparta padidės iki 1 gigabito (tūkstančio megabitų) per sekundę, todėl vartotojai galės naudotis visais sudėtingų tinklo paslaugų, tokių kaip aukštos kokybės televizija arba užsakomosios vaizdo paslaugos, privalumais.
- Taikant LTE technologiją, radijo dažnių spektru naudojamasi veiksmingiau, todėl judriojo ryšio tinklai gauna naudos iš „skaitmeninio dividendo“ ir jiems gali būti naudojami dažniai, likę analoginę televiziją pakeitus skaitmenine. Signalai sklis toliau nei naudojant dabartinę GSM technologiją, todėl tai pačiai tinklo aprėpčiai pasiekti reikės mažiau antenų ir taip bus saugomas Europos kraštovaizdis ir taupoma energija.
- Įdiegus LTE technologiją, judriuoju plačiajuosčiu ryšiu būtų galima naudotis rečiau gyvenamose vietovėse, be to, ji padėtų sumažinti kaimo ir miesto sričių „skaitmeninį atotrūkį“. 2008 m. pabaigoje 23% ES kaimo gyventojų vis dar negalėjo naudotis DSL interneto ryšiu.
Pirmaujantys pasaulio judriojo ryšio operatoriai ir įrangos gamintojai – „Orange“, „TeliaSonera“, „T-Mobile“, AT&T, „NTT-DoCoMo“, „Verizon“, „Alcatel-Lucent“, „Ericsson“, „Huawei“, „Nokia Siemens Networks“ ir kt. – jau apsisprendė naudoti LTE standartą. Rinkos analitikai numato, kad iki 2013 m. viso pasaulio operatoriai į LTE įrangą investuos beveik 6 mlrd. EUR (8,6 mlrd. USD).
