Dingę elektroniniai laiškai, neveikianti mėgstama interneto svetainė – visa tai gali būti dėl vienos priežasties – taip vadinamųjų „juodųjų interneto skylių“. Šių „skylių“ susidarymo principas dar nėra iki galo ištirtas, tačiau virtualioje realybėje jau dabar galima atsekti jų kilmę ir gyvavimo laikotarpį. 2001 metais pirmą kartą buvo užregistruota, jog egzistuoja zonos, kuriose pastoviai dingsta duomenų paketai. Prieš metus prie šių procesų sekimo prisijungė „Habble“ sistema, kas 15 minučių tikrinanti pasaulio infrastruktūros būseną. Naudojami paprasto paieškos serverio algoritmai - „Habble“ tiesiog prašo atsakymo iš kiekvieno sąraše esančio serverio.
Teoriškai vartotojas gali prieiti prie bet kurių duomenų, esančių internete, jeigu tik nėra specialių apribojimų. Pagrindinė funkcija, skirta ryšio maršutui keliauti, yra Border Gateway Protocol (BGP), skirta tarpusavyje sujungti autonominius regionus. Dėl to nėra jokių techninių apribojimų, tik pageidavimas. Būtent „BGP“ gedimas ir yra „juodosios skylės“ žymė.
Per 15 mėnesių „Habble“ užregistravo daugiau kaip 1300 000 „juodųjų skylių“ susikūrimo priežasčių ir rado ne mažiau 30 vietų, kuriose pastoviai dingsta duomenys. „Juodosios skylės“ gyvavimo laikas yra nuo 15 minučių iki kelių valandų. Pvz., ilgiausia „juodojį skylė“ išgyveno 42 valandas ir 42 minutes. Mokslininkai iki šiol negali pasakyti tikslios šios problemos priežasties. Dažniausiai minimos - komunikacijų nusidėvėjimas, fizinis kabelio pažeidimas, ir, žinoma, žmogiškasis faktorius.
Didelis „juodųjų skylių“ kiekis yra užregistruotas JAV Atlanto vandenyno pakrantėje ir Rytų Europoje, tačiau pats didžiausias - Silicio slėnyje, Kalifornijoje – kompiuterių pramonės pasaulio centre. Šioje teritorijoje bet kuriuo metu yra registruojama bent viena „juodoji skylė“, o jų gyvavimo trukmė prasideda nuo 16 valandų. Per parą „juodosios skylės“ susidaro visoje planetoje ir gali padaryti neprieinamus iki 9 proc. visų interneto duomenų. Būtent tokį maksimalų duomenų praradimo kiekį užregistravo tyrimų sistema „Habble“.
