Sako, kad skęstant „Titanikui“, vienas jo radistas pasakė kitam: „Siųsk SOS, tai – naujas signalas, ir tai gali būti paskutinė tavo galimybė jį išsiųsti.“
Šiam „naujam signalui“ šiandien sukanka garbingi šimtas metų. Per pastarąjį amžių „SOS“ tapo neatsiejama gyvenimo ir kultūros dalimi – nuo TV programų pavadinimo iki legendinės švedų grupės „ABBA“ dainų.
Tiesa, signalo gyvenimas prasidėjo gerokai rimčiau – tarptautinė bendruomenė 1908 metų liepos pirmą dieną šį signalą paskelbė visuotiniu nelaimės ištiktų laivų šaukiniu.
Tuo metu apie komunikaciją balsu nebuvo nė kalbos, tad jūreiviams apie juos ištikusią nelaimę tekdavo siųsti Morzės abėcėle. Tuo metu dažniausiai būdavo naudojamas „CQD“ signalas, kuris neretai būdavo suprantamas ne taip. Po ilgų debatų, buvo nuspręsta visgi naudoti „SOS“ – mat šią „frazę“ (tris trumpus signalus, tris ilgus) – galima lengviau išsiųsti ir suprasti.
Iškart po metų tokio sprendimo priėmimas pasitvirtino – „SS Slavonia“ laineris pateko į bėdą prie Azorų krantų, išsiuntė „SOS“ signalą, ir nebuvo prarasta nė viena gyvybė.
Tiesa, ne visi iškart priprato prie šios sistemos, ir prireikė tiesiog titaniško dydžio įvykio, kad „SOS“ signalas taptų ypač svarbus žmonių sąmonėje.
1912 metų balandį „Titanikui“ susidūrus su ledkalniu, laivo radistai siuntė ir senąjį „CQD“, ir naująjį „SOS“ signalą, tačiau kai kurie laivai, buvę toje zonoje, abu signalus ignoravo, manydami, kad „Titaniko“ radistai taip linksminasi. Tačiau greitai jie sužinojo tiesą – kad Jack Phillips, pagrindinis „Titaniko“ radistas, nuskendo kartu su 1500 kitų žmonių ir „nepaskandinamu“ laivu.
Po šio įvykio „SOS“ signalas būdavo ignoruojamas labai retai.
Žinoma, nuo to laiko technologijos gerokai pasistūmėjo į priekį, ir šie tūkstančius gyvenimų išgelbėję trys taškai-trys brūkšniai retai kada benaudojami.
