Europoje ir JAV dirbantys tyrėjai sukūrė naujos kartos lankstų neuroimplantą, skirtą tiesioginiam sujungimui su smegenų zonomis, atsakingomis už garsų suvokimą. Ši technologija pasiūlyta kaip sprendimas žmonėms, kuriems nepadeda įprasti kochleariniai implantai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Implantui naudoti mikroskopiniai elektrodai ir plonyčiai poliimido bei platinos sluoksniai, kurie leidžia įrenginiui prisitaikyti prie smegenų paviršiaus be žalos. Tai pašalina pagrindinį trūkumą, būdingą senesnėms neurotechnologijoms – jų standumą ir invazyvumą.
Lozanos politechnikos instituto (EPFL) mokslininkai atliko bandymus su rezusų rūšies beždžionėmis – joms buvo implantuota 11 itin mažų elektrodų į tą smegenų kamieno dalį, kuri atsakinga už garsinę informaciją. Užuot naudoję mikrofoną, tyrėjai pasitelkė kompiuterį, kuris siuntė smegenims simuliuotus garso impulsus.
Rezultatai atskleidė, kad makakos ne tik priėmė šiuos signalus, bet ir į juos reagavo, kas liudija, kad smegenys atpažino ir apdorojo siunčiamą informaciją. Gyvūnai nejautė nemalonių pojūčių net ir po ilgalaikio implanto veikimo.
Artimiausiu metu technologija bus tobulinama bandymams su žmonėmis ir pritaikoma gydant sudėtingą sensorinį-neuralinį kurtumą.
